rùsų mẽtraščiai, vidurinių amžių istoriniai šaltiniai. Pradėti rašyti, rusų mokslininkų I. Sreznevskio ir M. Tichomirovo teigimu, Kijevo Rusioje 10 a. arba 11 a. pradžioje. 11–12 a. metraščiai žinomi tik iš 14–18 a. nuorašų. Daugumos vėlesnių rusų metraščių išliko t. p. tik nuorašai, įtraukti į sąvadus. Seniausias datuotas rusų metraščių nuorašas yra Konstantinopolio patriarcho Nikiforo (9 a. pradžia) metraštis – jo tęsinyje aprašomi Rusios įvykiai iki 1278. Iš seniausių rusų metraščių sąvadų žinomiausias Senųjų laikų pasakojimas (12 a. pradžia). Rusios feodalinio susiskaldymo laikotarpiu (12–14 a.) metraščių sąvadai buvo sudarinėjami įvairiose Rusios žemėse (vienuolynuose, kunigaikščių, vyskupų rūmuose): Pietų Rusioje sudarytas Ipatijaus metraštis (jo dalis – Haličo‑Voluinės metraštis), Vladimiro‑Suzdalės žemėje – Laurentijaus metraštis (vienuolio Laurentijaus 1377 perrašytas 1305 Tverės metraštis), Radvilų metraštis, Šiaurės vakarų Rusioje – Naugardo metraščiai, Pskovo metraščiai. Rusų metraščiai t. p. buvo sudaromi Rostove, Tverėje, Maskvoje. To meto rusų metraščių sąvaduose daugiausia aprašomi vietos politiniai įvykiai (kunigaikščių gimimas ar mirtis, karo žygiai, mūšiai, Naugarde ir Pskove – pareigūnų rinkimai), Stačiatikių Bažnyčios gyvenimas, badmečiai, epidemijos. Stiprėjant Maskvos didžiajai kunigaikštystei, 15 a. pabaigoje–16 a. sudaryti dideli Maskvos metraščių sąvadai (1479 Maskvos sąvadas, Voskresenijos metraštis, Nikono metraštis, 16 a. 8 dešimtmetyje Ivano IV Rūsčiojo rūmuose sukurtas iliustruotas rusų metraščių sąvadas). 17 a. pirmoje pusėje metraščius pradėta rašyti Sibire (žinomiausi Stroganovo ir Jesipovo metraščiai). 17 a. metraščius pakeitė kitų žanrų istorinė literatūra. Rusų metraščiai teikia daug Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos istorijos žinių, rusų raštijos, kalbos, literatūros duomenų. 19–20 a. rusų metraščius tyrė V. Tatiščevas, A. L. von Schlözeris, P. Strojevas, K. Bestuževas‑Riuminas, M. Suchomlinovas, I. Sreznevskis, A. Šachmatovas, M. Priselkovas, A. Nasonovas, M. Tichomirovas, D. Lichačiovas.
Metraščiuose pateikta faktų iš Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos. Senrusių žemėse, prijungtose prie LDK, metraščiai buvo rašomi Kijeve (Trumpas Kijevo metraštis; 16 a. pradžia), Polocke, Smolenske. Jų medžiaga naudotasi rašant Lietuvos metraščius. Būtųjų laikų pasakojime minimas Kijevo didžiojo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo 1040 žygis į Lietuvą, nurodoma, kad lietuviai mokėjo Kijevo Rusiai duoklę. Haličo‑Voluinės metraštyje (Ipatijaus, Chlebnikovo, Pogodino nuorašai) aprašomi Kijevo, Haličo‑Voluinės kunigaikščių žygiai į Lietuvą, lietuvių žygiai į Pietų Rusią 12 a. pabaigoje–13 a., minima 1219 Lietuvos–Voluinės sutartis, aprašomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo įsigalėjimas, Lietuvos karaliaus nužudymas, LDK kunigaikščių Treniotos, Vaišelgos, Švarno, Traidenio valdymas, jotvingių gyvenimas, Lietuvos santykiai su totoriais 13 amžiuje. Suzdalės metraštyje (Lauryno nuorašas) yra unikalių žinių apie lietuvių žygius į Šiaurės Rusią 13 a. 4–10 dešimtmetyje. Naugardo pirmame ir antrame metraščiuose aprašomi lietuvių žygiai į Šiaurės vakarų Rusią 12 a. pabaigoje –13 a., yra žinių apie Šiaulių mūšį (1236), 13 a. 7 dešimtmečio Lietuvos vidaus kovas. Naugardo ketvirtame ir penktame, Sofijos pirmame ir Pskovo metraščiuose daug žinių apie Naugardo ir Pskovo respublikų santykius su LDK, jos kovas su Livonija 14–15 amžiuje. Neišlikusių Tverės metraščių, plačiai aprašančių LDK santykius su Maskva 14 a. antroje pusėje, įrašus perteikia Rogožos (15 a. pradžia) ir Maskvos Švč. Trejybės (15 a. pradžia) metraščiai, Tverės rinkinys (16 a. vidurys). 15 a. antros pusės Maskvos (1479, 15 a. pabaigos sąvadai) ir 16 a. Rusijos (1518 sąvadas, Rusijos carų valdymo pradžios, Voskresenijos metraštis, Nikono metraštis) metraščiai plačiai aprašo LDK santykius su atskiromis rusų žemėmis ir su suvienyta Rusija.
P: Polnoe sobranie russkich letopisej Sankt-Peterburg–Moskva 1841–2004 t. 1–43. L: A. Nasonov Istorija russkogo letopisanija XI–načala XVIII veka Moskva 1969; A. Kuz’min Načalnye ėtapy drevnerusskogo letopisanija Moskva 1977; M. Tichomirov Russkoe letopisanie Moskva 1979.
683
1777