„Rusų tiesa“ („Русская Правда“, „Russkaja pravda“), Rusios įstatymų rinkiniai. Apima daugiausia baudžiamosios ir procesinės, iš dalies – ir civilinės teisės normas.
Rusų tiesos šaltiniai: paprotinė teisė, teismų praktika, Rusios sutartys su Bizantija, bažnytiniai statutai.
Nusikaltimo kriterijus – padaryta žala. Skiriami tyčiniai ir atsitiktiniai nusikaltimai. Dažniausia bausmė – piniginė bauda. Už sunkiausiais laikomus nusikaltimus – plėšimą, padegimą, arkliavagystę – iš nusikaltėlio buvo atimamas turtas, jis pats paverčiamas vergu. Mirties bausmė nebuvo numatyta, griežčiausia bausmė – pašalinimas iš bendruomenės ir viso turto nusavinimas. Rusų teisė ribojo kraujo kerštą: keršyti leido tik artimiausiems nužudytojo giminaičiams; jei keršytojų nebuvo, žudikas privalėjo kunigaikščiui sumokėti baudą, kurios dydis priklausė nuo nužudytojo luomo. Teismo procesas buvo žodinis, rungtyninis. Abi šalys buvo vadinamos ieškovais ir turėjo lygias teises. Įrodymais buvo laikomi liudytojų parodymai, priesaika, prisipažinimas, ordalijos. Rinkiniuose išdėstyta ir žemės feodalinės nuosavybės teisė, prievolės (jos rėmėsi sutartimis, vadinamaisiais riadais – minimos mainų, pirkimo ir pardavimo, paskolos, samdos ir kitos sutartys), įvairūs turtiniai santykiai. Paveldėti turtą buvo galima pagal testamentą arba pagal įstatymą – šiuo atveju paveldėdavo sūnūs (jei sūnų nebūdavo, turtą galėjo paveldėti ir dukros, bet tik bajoraitės, valstietės jokių paveldėjimo teisių neturėjo).
Buvo trys Rusų tiesos redakcijos: trumpoji, susidedanti iš Jaroslavo tiesos (sudaryta maždaug 11 a. 4 dešimtmetyje) ir Jaroslavičių tiesos (sudaryta 1052 arba 1072); išplėstinė, susidedanti iš kiek pataisytos ir papildytos trumposios redakcijos ir Vladimiro Monomacho statuto (sudarytas maždaug 1112–25); sutrumpintoji, sudaryta iš išplėstinės, Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje galiojo iki 1498.
Rusų tiesa turėjo įtakos Kazimiero teisyno (1468) ir Lietuvos Statutų teisinėms normoms.
-Jaroslavo tiesa; -Jaroslavičių tiesa; -Vladimiro Monomacho statutas