Rūtà, Biblijos (Senojo Testamento) personažas. Moabitė. Elimelecho ir Noomės, kurie dėl Izraelį ištikusio bado pasitraukė į Moabo kraštą, vieno sūnų Machlono žmona, Jesės senelė, karaliaus Dovydo prosenelė. Machlonui mirus ištekėjo už jo giminaičio Boazo. Mt 1, 5 Rūta yra minima Jėzaus genealogijoje. Jos vardu pavadinta viena Senojo Testamento knygų (Rūtos knyga). Midraše Rut Rabbah pasakojama, kad Rūta buvo moabiečių karaliaus duktė; ji laikoma teisios prozelitės pavyzdžiu. Nuo 12 a. Rūtos tema populiari Biblijos iliustracijose – Rūta dažniausiai vaizduojama su kitais miežių varpų rinkėjais; rečiau pasitaiko Rūtos ir Boazo vedybų scenos. N. Poussino paveiksle Rūta vaizduojama su kitais renkanti varpas. W. Blake’o paveiksle vaizduojama Noomė su marčiomis Rūta ir Orpa Moabo krašte. Literatūroje Rūtos tema plėtojama Tirso de Molinos, P. Calderóno de la Barcos, J. Keatso, V. Hugo kūriniuose.
Rūta (dailininkas B. Fabritius, Rūta ir Boazas, aliejus, 1660, Ermitažas Sankt Peterburge)
2182