„Rūta“, Vydūno kūrinių leidimo ir platinimo draugija Mažojoje Lietuvoje. Veikė 1904–38 Tilžėje. Įkurta Tilžės giedotojų draugijos narių iniciatyva. Buvo neregistruota, juridinio asmens teisių neturėjo, priskirtina namų leidyklos kategorijai. Vadovė M. Raišukytė, iš kurios slapyvardžio Rūta kilo draugijos pavadinimas (vartotas nuo 1907). Aktyviausi dalyviai: Vydūnas, M. Ašmutaitis, E. Jagomastas, L. Smalakytė. Leidybinė veikla iš pradžių rėmėsi L. Smalakytės suteiktu 3000 markių kapitalu, nuo 1928 – A. Bruožio testamentu paskirtu 30 000 Lt palikimu. Lėšos pasipildė ir iš leidinių prekybos.
Organizacija išleido 52 knygas lietuvių kalba su Rūtos pavadinimu: Vydūno istorijos, filosofijos, prozos ir poezijos kūrinių, jo parengtą A. Tennysono poemos Anokas Arden (1918) vertimą ir Fr. Bajoraičio eilėraščių rinkinį Gyvumo žodžiai (1932). Leido ir platino daugiausia Vydūno kūriniais užpildomus ir jo redaguojamus žurnalus Jaunimas (1911–14), Naujovė (1915), Darbymetis (1921–25), lietuviškus atvirukus. Savo leidiniais draugija prekiavo Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, tarp Šiaurės Amerikos išeivių lietuvių. Iki I pasaulinio karo svarbiausias partneris buvo Šlapelių knygynas Vilniuje. Lietuvos Respublikoje draugijos leidinius daugiausia platino Vydūno pasaulėžiūros populiarintojai, A. Krauso Šiauliuose įsteigtas Vydūno knygų sandėlis. Nuo 1933 organizacijos veiklą trukdė ir 1938 sustabdė naciai. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių išeiviai bandė draugiją atkurti Vakarų Vokietijoje.
3037