Stalilinaitė Rūta 1938 01 21Šiauliai 2011 05 09Kaunas (palaidota Pašušvyje, Radviliškio rj. savivaldybė), lietuvių aktorė. 1963 baigusi Lietuvos konservatoriją (I–III kurso vadovė Alisa Iljina, IV kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogas K. Dapkus) iki 1993 vaidino Kauno dramos teatre (nuo 1990 Kauno akademinis dramos teatras). 2006–07 Kauno menininkų namuose sukūrė Adėlaidės vaidmenį spektaklyje Paskutinis kavalierius (2006, pagal H. F. E. Bergmaną) ir Motinos vaidmenį spektaklyje Haroldo Müllerio Tyli naktis (2007, abiejų režisierius V. Valašinas). Parengė apie 20 literatūros (pagal M. K. Čiurlionio, D. Grinkevičiūtės, J. Grušo, A. Mackaus, A. Millerio, H. Nagio, P. Palilionio, S. Santvaro, K. J. Wojtyłos ir kitų kūrybą), literatūros ir muzikos programų.
Rūta Staliliūnaitė
Teatras
R. Staliliūnaitė. Barboros Radvilaitės vaidmuo (J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972, režisierius J. Jurašas, dailininkė J. Malinauskaitė, © LATGA, 2020; Žygimantas Augustas – K. Genys)
Svarbiausius vaidmenis sukūrė H. Vancevičiaus (Kleopatra – W. Shakespeare’o Antonijus ir Kleopatra 1966), S. Motiejūno (Jurga – Baltaragio malūnas 1966, pagal K. Borutą), Lidijos Kutuzovos (Motiejukas – Karalius Motiejukas pirmasis 1969, pagal J. Korczaką, Nora – H. Ibseno Nora 1972), J. Jurašo (Marija – J. Glinskio Grasos namai 1970, Tolgonaj – Motinos laukas 1971, pagal Č. Aitmatovą, Barbora Radvilaitė – J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972, Ulijona – A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai 1990, pagal J. Bobrowskį), D. Tamulevičiūtės (Blanša – T. Williamso Geismų tramvajus 1974), J. Vaitkaus (Ūbienė – A. Jarry Karalius Ūbas 1977, Barbora – J. Grušo Unija 1978, Fru Solnes – H. Ibseno Statytojas Solnesas 1980, Kesonija – A. Camus Kaligula 1983), G. Žilio (Merė Popins – Merė Popins 1977, pagal P. Travers), E. Nekrošiaus (Ana – A. Čechovo Ivanovas 1978), G. Padegimo (Misis Gibs – T. Wilderio Mūsų miestelis 1982, Misis Konvėj – J. B. Priestley Laikas ir Konvėjai 1985) ir kitų režisierių spektakliuose.
Kinas
Vaidino kino (Motina – Maža išpažintis 1972, režisierius A. Araminas, Ricburgienė – Atpildo diena 1975, režisieriai S. Motiejūnas, A. Puipa, Eugenija – Nesėtų rugių žydėjimas 1979, režisierius M. Giedrys, Morta – Medaus mėnuo Amerikoje 1982, Irena – Jo žmonos išpažintis 1983, abiejų režisierius A. Grikevičius, Grimuotoja – Kai aš buvau partizanas 2008, režisierius V. V. Landsbergis) ir televizijos (Merė Džordach – Turtuolis, vargšas, režisierius A. Žebriūnas, Morkuvienė – Čia mūsų namai, režisierius Saulius Vosylius, abu 1984) filmuose. Kūrybai būdinga meistriškas persikūnijimas ir balso valdymas, originali plastinė raiška, ypatinga lyrinė intonacija, poetiškumas, įtaigumas, racionalumo ir emocingumo derinys, subtiliai perteikiamos kuriamų personažų sudėtingos psichologinės būsenos, kai kurie vaidmenys sąlyginės formos, su grotesko elementais.
Atminimo įamžinimas
Apie R. Staliliūnaitę sukurtas dokumentinis filmas KVDT... ateinu (2011, režisierius Tomas Dainius Ribaitis). 2018 12 14 Kaune, ant namo Kęstučio gatvėje 87, kuriame R. Staliliūnaitė gyveno 1985–2011, atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius V. Narutis).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1973). Gedimino ordino Karininko kryžius (1998). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998). Kristoforas (1998). Lietuvos nacionalinė premija (2008). Auksinis scenos kryžius (2011).
L: Rūta Staliliūnaitė: Aš esu Barbora / sud. S. Sabaliauskas Kaunas 2014; Rūta Staliliūnaitė: Nejaugi tai buvo: Straipsniai. Pokalbiai. Laiškai / sud. D. Kazlauskienė Kaunas 2017.