Rutebeuf (Riutbèfas) apie 1230Šampanė apie 1285?, prancūzų rašytojas. Vienas žymiausių viduramžių prancūzų miesto lyrikos atstovų. Spėjama, buvo žonglierius. Didesnę gyvenimo dalį praleido Paryžiuje, nepriklausė jokiems poetų susivienijimams, bendravo su Sorbonos studentais. Kūryba apima įvairius žanrus: hagiografiją (Šv. Elizabelės gyvenimas / Vie de Sainte Helysabel), religinę dramą (Miraklis apie Teofilį / Miracle de Théophile), fablio, dainas apie kryžiaus žygius, satyrinius eilėraščius apie miesto gyvenimą, sakmes, vadinamuosius dits (dit – pasakojimas; Apie universitetą / De l’Université, Apie ordinus / Des ordres, Apie melą / De mensonge, Apie veidmainystę / De l’hypocrisie, Apie vaistažoles / De l’Herberie – prieš vaistažolių prekeivius šarlatanus). Išjuokė vienuolių ydas, reiškė užuojautą vargšams studentams, pirmas iš to meto poetų ėmė rašyti apie savo asmeninį gyvenimą, nelaimingą santuoką, skurdą (rinkinys Nesėkmės eilėraščiai / Poèmes de l’infortune). Lyrikai būdinga nuoširdumas, satyriniai motyvai, demonstruojamas priešiškumas kurtuazinės poezijos tradicijai, visa kūryba atspindi viduramžių miesto kultūros įvairovę. Kai kuriems eilėraščiams 20 a. buvo sukurta muzika, jie tapo populiariomis dainomis.
510