rtiniai (Rutaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 155 gentys, apie 1600 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus vėsaus ir šalto klimato sritis, didžiausia įvairovė – atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Krūmai, medžiai, rečiau puskrūmiai ir žolės. Augalai kvapūs, visų jų dalių (lapų, jaunų ūglių, žiedų, vaisių, kartais ir sėklų) paviršiuje yra stambių eterinių aliejų liaukų. Lapai paprasti arba sudėtiniai (trilapiai, plunksniški), pražanginiai arba priešiniai. Žiedai dvilyčiai, kartais vienalyčiai, taisyklingieji, retai netaisyklingieji. Apyžiedžio lapeliai sudaro 2 ratus, dažniausia aiškiai diferencijuoti į taurėlapius ir vainiklapius. Vainiklapiai įvairių spalvų (balti, geltoni, rausvi, violetiniai). Vaisius – lapavaisis, dėžutė, sparnavaisis arba citrinvaisis.
Rūtinių šeimoje daug ekonomiškai svarbių augalų. Didžiausią reikšmę turi citrinmedžio, kinkano, bumbulio (Clausena), belo (Aegle), kazimierūnės, limonijos, citrinaitės (Microcitrus) ir kitų genčių augalai, vedantys valgomus vaisius.
Iš daugelio citrinmedžio, kai kurių belo, degmedžio (Amyris), boronijos (Boronia), bumbulio, rūtos, skimijos (Skimmia), uosrūtės (Zanthoxylum) genčių augalų gaunami eteriniai aliejai naudojami maisto, farmacijos, parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, kvapų terapijoje.
Daug rūtinių šeimos augalų naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje. Didžiausią reikšmę turi kai kurių rūšių augalai, priklausantys varnarūtės (Agathosma), citrinmedžio, diktono, žvaigždrūtės (Naringi), skimijos, uosrūtės, pilokarpo (Pilocarpus), medonės (Melicope) gentims.
Rūtinių šeimoje daug dekoratyvinių augalų. Dažniausiai auginami kai kurių rūšių augalai iš varnarūtės, rūtmino (Boenninghausenia), citrinmedžio, švietro (Correa), skimijos, kamštenio, šviedrio (Tetradium), rūtos ir kitų genčių.
Lietuvoje savaiminių rūtinių šeimos augalų nėra. Gėlynuose ir dekoratyviniuose želdynuose auginami rūtos, diktono, kamštenio, ptelijos ir kitų genčių augalai.
849