Ružãnai (bltr. ir rus. Ружаны, Ružany), miestelis (oficialiai miesto tipo gyvenvietė) Baltarusijos pietvakariuose, Bresto srities šiaurėje, į pietvakarius nuo Slanimo.
2940 gyventojų (2021). Per Ružanus eina Bresto–Slanimo plentas. Baldų, maisto pramonė. Dailieji keramikos amatai. Turizmas. Ružanų apylinkėse auginama kviečiai, miežiai, žirniai, kukurūzai, avižos, bulvės, veisiama galvijai, naminiai paukščiai; bendrovė Ružanai‑agro.
Architektūra
Sapiegų rūmų liekanos Ružanuose (18 a. antra pusė)
Barokinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1617), baroko ir klasicizmo bruožų Sapiegų rūmų liekanos (perstatyti 18 a. antroje pusėje, architektas J. S. Bekkeris), Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1778).
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1552. Priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tuo metu buvo Tiškevičių, nuo 1598 – Sapiegų nuosavybė. Tapo viena svarbiausių šios giminės rezidencijų, 17 a. pradžioje čia pastatyti rūmai. 1637 Ružanai gavo miesto teises. 1644 K. L. Sapiega Ružanuose priėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Vladislovą Vazą. Šiaurės karo išvakarėse 1698 Ružanai buvo sugriauti prieš Sapiegas sukilusių konfederatų. 1784–86 pastatyti nauji rūmai – vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje; čia sukaupta didelė biblioteka, paveikslų kolekcija, veikė teatras. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Ružanai 1795 atiteko Rusijai, buvo valsčiaus centras, bet miesto teises prarado. Po 1830–31 sukilimo (jame dalyvavo E. K. Sapiega) caro valdžios Ružanai konfiskuoti; biblioteka, paveikslai, t. p. archyvas išgabenta į Sankt Peterburgą. Ružanų rūmai išnuomoti, čia įrengta tekstilės manufaktūra. 1919 Ružanai buvo užimti Lenkijos kariuomenės, nuo 1939 priklauso Baltarusijai. Per II pasaulinį karą 1942 11 Ružanų žydai, sudarantys didumą miestelio gyventojų, nacių buvo išvežti į Treblinkos mirties stovyklą. 1940–62 rajono centras. 1915 Ružanuose gimė Izraelio politikas I. Šamiras.
2271