Rybnik (Rýbnikas), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į pietvakarius nuo Katowicų. Turi apskrities teises.
137 100 gyventojų (2020). Rybnikas įsikūręs prie Rudos (Oderio intakas) ir Nacynos upių santakos; Rudos upė patvenkta, susidaręs Rybniko tvenkinys. Per Rybniką eina Opolės–Pszczynos, Gliwicių–Ostravos (Čekija) geležinkeliai ir plentai. Dvi akmens anglių kasyklos (Rybnikas yra Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseino teritorijoje). Kasybos pramonės mašinų ir įrenginių gamyba ir remontas, energetikos (Rybniko šiluminė elektrinė, galia 1720 MW), maisto (pieno, alaus), statybinių medžiagų pramonė, kartoninės taros gamyba. Katowicų laisvosios ekonominės zonos padalinys (užima 24 ha). Turizmas. Katowicų aukštųjų mokyklų (Silezijos universiteto, Ekonomikos universiteto), Silezijos aukštosios politechnikos mokyklos (Gliwicėse) filialai, užsienio kalbų kolegija. Miesto ir apskrities viešoji, pedagogikos bibliotekos. Miesto (Senojoje rotušėje), kasyklos Ignacy (seniausia Lenkijoje, veikė 1792–1999) muziejai, dailės galerijos. Teatras, filharmonija. Tarptautiniai festivaliai: folkloro Przygoda, pučiamųjų orkestrų Złota Lira; Lenkijos kalėdinių giesmių ir pastoralių festivalis. Daug sporto objektų, tarp jų – sportinis Rybniko‑Gotartowicių aerodromas; Rybnikas – motociklų sporto centras. Į šiaurę nuo Rybniko yra kraštovaizdžio parkas.
2271
Architektūra
Pilis (12–13 a., perstatyta 1789, architektas F. Ilgneris, dabar Teismo rūmai). Bažnyčios – Šv. Kotrynos (apie 1543, bokštas 1844), Dievo Kūno (1675), Šv. Lauryno (1717; visos medinės), evangelikų (apie 1791, po 1796 gaisro rekonstruota, architektas F. Ilgneris, neoromaninis bokštas 1875), Skausmingosios Dievo Motinos (1801, architektas F. Ilgneris), neogotikinė Šv. Antano Paduviečio (1906, architektas L. Schneideris), modernistinė Švenčiausiosios Trejybės ir Skausmingosios Dievo Motinos (1934, architektas R. Szymura), neobarokinė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1935, architektas J. Rosółas); Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios presbiterija (15 a. antra pusė, dabar koplyčia). Senoji (1821, su laikrodžio bokštu, dabar miesto muziejus ir archyvas) ir Naujoji (1928) rotušė, barokiniai dvaro rūmai (1736, perstatyti 1774).
2271
Istorija
1175 minima žvejų gyvenvietė. 1308 gavo miesto teises. Silezijos Piastų, 1336–1521 Pršemislų valda. Rybniko ekonominė plėtotė buvo susijusi su žuvininkyste. Nuo 1327 priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgams (kaip užstatas buvo valdomas įvairių didikų giminių), nuo 1742 – Prūsijos karalystei (nuo 1788 jos iždo nuosavybė). Nuo 1473 vadinamosios laisvosios luominės valstybės (Silezijos administracinis vienetas) centras. Nuo 18 a. pabaigos plėtota pramonė (anglių kasyba, metalurgija, aludarystė). 1856 iki Rybniko nutiestas geležinkelis. Rybniko gyventojai dalyvavo 1919–21 Silezijos sukilimuose. Po Tautų Sąjungos surengto plebiscito 1922 atiteko Lenkijai. Per II pasaulinį karą 1939–45 aneksuotas nacių Vokietijos. 1940–45 veikė priverčiamojo darbo, 1942–45 – iškeldinamų lenkų stovykla. 1945 naciai Rybnike sušaudė iš Osvencimo (Auschwitzo) koncentracijos stovyklos evakuojamus 358 kalinius. 1945–1950 veikė repatrijuojančių vokiečių stovykla. Pokario laikotarpiu plėtota anglių pramonė. 1818–1975 ir nuo 1999 Rybnikas – apskrities centras.
2271