Rygõs lietùviai
Rygoje 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje buvo lietuvių karių įgula. Nuo 13 a. lankėsi lietuvių pirklių, Ryga buvo svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos partnerė, per ją vyko didelė dalis užsienio prekybos. Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytenis, Gediminas, vėliau Vytautas ir kiti, siekdami susilpninti Livonijos konfederaciją, rėmė Rygos arkivyskupo kovą su Livonijos ordinu dėl teisės valdyti miestą ir miestiečių kovą dėl pažeidžiamų jų savivaldos teisių. 1582–1621 čia veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jėzuitai; 1583 jie įsteigė savo kolegiją.
Rygoje šiek tiek lietuvių apsigyveno 18 a. 8 dešimtmetyje ir po 1830–31 sukilimo. Daugiau jų kurtis pradėjo po 1861 valstiečių reformos ir 1863–64 sukilimo. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje plėtojantis pramonei daug lietuvių vyko į Rygą mokytis ar ieškoti darbo. Nemažai lietuvių dirbo Rygos geležinkelio vagonų gamykloje Phoenix, gumos fabrike Provodnik, lentpjūvėse, linų verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depe, prie geležinkelių, uostuose ir kitur, mokėsi Rygos gimnazijoje. Iki I pasaulinio karo Rygos lietuvių kolonija buvo didžiausia Rusijos imperijoje.
Per I pasaulinį karą apie 20 000 lietuvių iš Rygos evakavosi į Rusiją, dalis grįžo į Lietuvą.
Organizuotesnė kultūrinė veikla prasidėjo 1881 įsteigus Rygos lietuviškai dainai puoselėti draugiją Aušra (apie 100 narių, lietuvių reikalais rūpinosi iki 1883). 1894–1940 veikė Lietuvių pašalpos draugija. 1898 02 surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas J. Blizinskio Žentas iškilmei. 19 a. pabaigoje daug Rygos lietuvių priklausė lavinimosi būreliams, bendradarbiavo su Latvijos socialdemokratais. Tarp lietuvių 1895–1902 veikė K. Bielinis, P. Eidukevičius, K. Bielskis. Lietuvių socialdemokratų partijos užuomazga Rygoje laikoma Ilguciemio lietuvių darbininkų kuopelė (1902–03), 1904 susikūrė Lietuvių socialdemokratų partijos kuopa, 1905 buvo 37 kuopos su 500 narių. Daugelis lietuvių socialdemokratų dalyvavo 1905–07 revoliucijoje. 1907 05 Lietuvos socialdemokratų partijos Rygos organizacija prisijungė prie Latvijos socialdemokratijos (nuo 1919 Latvijos komunistų partija). 1909–15 prie Latvijos socialdemokratijos Rygos komiteto veikė Lietuvių kultūros centras, prie jo 1910–15 – lietuvių darbininkų socialdemokratų krypties Rygos socialistų blaivininkų draugija Giedra. 1913–14 centras Rygoje leido savaitraštį Vilnis.
1904–14 veikė Rygos muzikos ir teatro draugija Kanklės, 1907–18 – liberali švietimo draugija Žvaigždė, 1910–14 – teatro draugija Žaislas, Rygos politechnikos institute – studentų draugija Viltis (įkurta 1904). Veikė lietuvių katalikų draugijos: Labdara (įkurta 1907; išlaikė prieglaudą), Blaivybė (įkurta 1908), Rygos Šv. Zitos tarnaičių draugija (įkrta 1910). 1917 06 veikė pažangininkų ir liaudininkų organizacijos įsteigė III internacionalo klubą (jame telkėsi lietuviai darbininkai ir kareiviai). Prieš vokiečiams užimant Rygą (1917 09 03) miesto taryboje buvo 5 atstovai lietuviai. 1919 veiklą plėtojo Latvijos socialdemokratijos lietuvių sekcija; ji 1919 01–05 leido laikraštį Darbininkų kova.
1918 11 18 susikūrus nepriklausomai Latvijos valstybei Rygoje liko keli tūkstančiai lietuvių. 1919–40 Rygoje veikė Lietuvos ambasada, 1923–29 – konsulatas. Po 1926 Gruodžio 17 perversmo Lietuvoje į Rygą atvyko politinių emigrantų komunistų, kairiųjų liaudininkų ir socialdemokratų. 1927 11 čia įvyko plečkaitininkų, socialdemokratų, liaudininkų kongresas, 1931 01 18–19 – I Latvijos lietuvių kongresas. 1933 Rygoje pasirašyta Latvijos ir Lietuvos mažojo pasienio susisiekimo ir bendradarbiavimo sutartis.
1933–34 Rygoje veikė po dvi lietuviškas 4 klasių ir 6 klasių mokyklas, 1924–48 lietuvių realinė gimnazija (iki 1940 ją baigė apie 160 žmonių). 20 a. 3–4 dešimtmetyje Rygoje buvo du lietuvių vaikų darželiai. Įsteigta lietuvių pradinių mokyklų (1921 buvo 4, su daugiau kaip 450 mokinių). Latvijos universitete studijavo 20–50 lietuvių studentų (dalis iš Lietuvos). 1924 Rygoje įkurta katalikų jaunimo draugija Šviesa, Latvijos lietuvių tėvų draugija, 1928 – Latvijos lietuvių mokytojų draugija, 1929 – sporto sąjunga Vytis, 1930 – Lietuvių teatro draugija, 1932 – Rygos lietuvių gimnazijos abiturientų draugija Laisvė. 1924–34 veikė jaunimo draugija Rūta. Lietuvių organizacijos turėjo klubų, bibliotekų, skaityklų; 1930 susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą. Lietuvių teatro draugija (įkurta 1930) pastatė apie 20 pjesių.
Rygoje ėjo lietuvių periodiniai leidiniai: Botagas (1914–15), Darbininkų balsas (1930–31), Darbininkų kova (1919), Laisvas žodis (1917 ir 1928–30), Latvijos lietuvis (1930–31), Liaudies balsas (1927–28), Lietuvis (1933–35), Lietuvių balsas (1931–40 ir nuo 1994), Liuosybė (1917), Naujas žodis (1925–26), Pirmyn (1907–09), Rygos balsas (1921–31), Rygos garsas (1909–17), Rygos naujienos (1909–15), Vilnis (1913–14 ir 1917) ir kiti.
Po II pasaulinio karo lietuvių mokyklos Rygoje buvo uždarytos. Norėdami būti arčiau Lietuvos, Latvijoje (Rygoje, Daugpilyje, Jelgavoje, jų apylinkėse ir kitur) 20 a. 6–7 dešimtmetyje apsigyveno daugelis buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos sovietinių institucijų leidimo grįžti į Lietuvą. 1965–80 į Rygos politechnikos institutą buvo siunčiama mokytis studentų iš Lietuvos.
1991 08 21 Latvijai atkūrus nepriklausomybę veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė (pirmininkas Rolandas Žalnierius), atnaujino Latvijos lietuvių sąjunga (pirmininkė Marija Audronė Blunava), Latvijos lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Irena Falalejeva), Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotų draugija (vadovas Juozas Kružikas), tautinių šokių kolektyvas Bijūnas. 1999 įkurta Latvijos lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkas Tomas Kaikaris), 2018 – profesionalų klubas Global Lithuanian Leaders Riga (vadovas Nerijus Čereška).
Pirma lietuvių klasė latvių 85 vidurinėje mokykloje Rygoje įkurta 1991, nuo 1995 veikia Rygos lietuvių kultūros ir švietimo centro iniciatyva įsteigta Rygos lietuvių vidurinė mokykla (1995–2000 pagrindinė mokykla, 1–10 klasės, nuo 2003 – 1–12 klasės, iki 2016 direktorė Bronislava Aldona Treija, nuo 2016 – Jolanta Nagle).
1897 Rygoje gyveno 6362, 1913 – 35 156, 1917 – 11 600, 1930 – 6817, 1935 – 5780, 1943 – 6000, 1980 – 6700, 1989 – 7012, 1996 – 6926, 2000 – 5875 lietuviai.
-Ryga
2271