a – laisvojo Rygos miesto ferdingas (1561–1581), b – Zigmanto Vazos šilingas (1588), c – Gustavo Adolfo šilingas (1630)
Rygõs monètos, Rygos miesto biloninės, sidabrinės, auksinės monetos, kaldintos 1418–1710.
1418–1565 Rygos arkivyskupijoje iš sidabro buvo kaldinami brakteatai, šilingai, artūgai, markės, 0,5 ferdingo, ferdingai, 0,5 markės, markės, iš aukso – guldenai.
1471–1462 Livonijos ordino magistrai kaldino Rygos monetas: iš sidabro – artūgus, šilingus, ferdingus, 0,5 markės, 0,5 ir 1 talerį; iš aukso – 0,5, 1, 2 guldenus, 0,5, 1, 2, 10 dukatų.
Laisvasis Rygos miestas 1562–1581 iš sidabro kaldino artūgus, 1 ir 2 šilingus, 0,5, 1 markę, 0,5, 1 talerį; iš aukso – markę. Monetų averse – didysis Rygos herbas, legenda; reverse – mažasis miesto herbas, legenda, data.
1581–1622 kaldintos leninės monetos: iš sidabro – denarai, šilingai, grašiai, pusantrokai, trečiokai; iš aukso – 1, 10 dukatų. Monetų averse – valdovo portretas arba monograma, reverse dažniausiai Rygos herbas, data.
Švedijai užėmus miestą 1661–1710 iš sidabro kaldinti 1, 1,5 šilingo, pusantrokai, 0,25 talerio, pustaleriai, taleriai, 2 taleriai, 5, 6 dukatai, iš aukso – 1, 1,5, 2, 4, 5, 6, 10 dukatų. Averse dažniausiai valdovo portretas arba monograma, reverse – Rygos herbas.
Lietuvos lobiuose dažniausiai randama 16–17 amžiaus Rygos šilingų, pusantrokų, trečiokų.