Rygõs skol knygà (vokiečių kalba Das Rigische Schuldbuch), Rygos magistrato 1286–1352 tvarkyta dokumentų knyga, vidurinių amžių istorinis šaltinis. Įsteigta kreditorių iniciatyva. Knygoje būdavo įrašomas skolininko vardas, kiek pasiskolinta prekių ar pinigų, skolos atidavimo terminas. Jeigu skolininkas vėluodavo sumokėti skolą 3 savaites, kreditorius įgydavo teisę užstatyti jo turtą.
Knygoje 1909 įrašai. Minimi latvių (24), lyvių (17), Rusios (61), Anglijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos žemių gyventojai, atvykę iš Aizkrauklės, Balgos, Braunschweigo, Dortmundo, Goslaro, Gotlando, Ikšķilės, Kalmaro, Kölno, Klaipėdos, Koknesės, Kopenhagos, Lippės, Liubeko, Magdeburgo, Mintaujos, Pskovo, Rostocko, Suzdalės, Talino, Vestfalijos, Walburgo, Wismaro. Skolų sumos dažniausiai išreiškiamos pinigais (Rygos sidabro markėmis ir sudėtinėmis jos dalimis; rečiau – Naugardo grivinomis, Flandrijos, Gotlando pinigais), prekėmis (vašku, rečiau – mediena ir grūdais, kailiais, gelumbe, druska). Kartais minimos pravardės, apibūdinančios išvaizdą (Gosvinas Juodasis, Jakobas Mažasis), tautybę (Henekinas Rusas, Henrikas Lenkas), valstybinę priklausomybę (Lambertas iš Gotlando, Rudolfas iš Vengrijos), nurodomas verslas (Albertas kepėjas, Arnoldas vynininkas), giminystės ryšiai.
Rygos skolų knygą 1872 Sankt Peterbuge išleido H. Hildebrandas.
LIETUVIAI. Iš knygoje 1286–1303 laikotarpiu paminėtų pirklių bent 16 galima identifikuoti kaip kilusius iš Lietuvos. Du jų – Rameiza ir Studilė (Rameyze, Studile) – buvo iš Kernavės, vienas – iš Svyrių (Lethwino de Swirene), vienas – Pabiltė (Pabilte) – iš Krėvos; kitų gimtieji miestai nenurodyti. Kelis kartus paminėti iškart dviejų asmenų įsipareigojimai: Jaunulė ir Totulė (Jovnule et Tovtule), Samgotas ir Bertoldas (Somgote et Bertoldus), Salucė ir Lautikė (Saluce et Lovtike), Nedrucė ir Jakobas (Nedruce et Jacob), kartą nurodyta giminystė – Nausodė, Ropitės sūnus (Novsade, filius Ropite). Lietuvių pirkliai likdavo skolingi pinigų sumas, išreikštas Rygos ferdingais ir markėmis (nuo 7 ferdingų iki 11 markių), taip pat vaško, išreikšto svarais ir akmenimis (nuo 3 svarų iki 4 akmenų). Minimi kitų šalių pirklių įsiskolinimai lietuviams: Mindaugui (Myndowe, 1286, 1 sidabro markė), Loitekei (Lovtike, 1290, 5 sidabro markės), Masegei (Maseghe, 1294, 4 sidabro ferdingai). 1319, suaktyvėjus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diplomatinei veiklai, minimi Lietuvos pasiuntiniai. Lietuviui iš Svyrių buvo skirta 10 sidabro markių, Plikiui ir Surkantei (Plikken et Surkanten) – be 2 ferdingų 30 sidabro markių, Lietuvos pasiuntiniams, vykstantiems į Daniją, duota 12 sidabro markių.
2338
67