Rygõs sutarts, 1920 09 28 Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai.
Po I pasaulinio karo tarp valstybingumą kuriančių Lietuvos ir Latvijos kilo teritorinių ginčų.
Daugiausia ginčytasi dėl Palangos, kuri kaip Kuršo gubernijos dalis buvo atitekusi Latvijai; Lietuva ją siekė atgauti ir kaip vienintelį išėjimą į jūrą (Klaipėdos dar neturėjo), ir kaip lietuvišką kraštą. Latvija strateginiais sumetimais reikalavo Mažeikių (svarbus geležinkelio mazgas jungė Liepoją su centriniais Latvijos rajonais), Lietuva – Alūkstos apskrities, vadinamojo Padauguvio (per jį ėjo svarbus geležinkelis į Panevėžį ir Vilnių).
Šalių atstovams dėl sienos nepavyko susitarti Paryžiaus (1919), Jelgavos ir Kauno (1920) derybose. Plebiscito ginčytinose teritorijose abi pusės rengti nesiryžo, karinio konflikto vengė.
Tarpininkaujant Didžiosios Britanijos misijos Baltijos šalyse vadovui Stephenui Tallentsui (1920 vasarą jis nustatė Latvijos–Estijos sieną) 1920 09 28 Lietuvos ir Latvijos atstovai Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai, kurią sudarė 4 nariai (po du nuo abiejų šalių) ir pirmininkas (turėjo būti Didžiosios Britanijos atstovas arba nors jos pilietis). Lietuvos ir Latvijos pasiuntiniams nesusitarus dėl kurio nors sienos ruožo pirmininko sprendimas turėjo būti galutinis ir abiejų šalių vyriausybių priimtas. Arbitražo komisijos pirmininku Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti Didžiosios Britanijos vyriausybė paskyrė Edinburgo universiteto profesorių J. Y. Simpsoną.
1920 12 29 Rygoje prasidėjo komisijos posėdžiai. Lietuvos delegacijos pirmininkas komisijoje buvo A. Smetona, Latvijos – pramonės ir prekybos ministras Andrejis Bērziņis.
Komisijos pirmininkas su pakomisių nariais lankėsi Palangoje (1921 01 06–10), Mažeikiuose (01 20–21), Alūkstos apskrityje (01 29–30), kai kuriose kitose pasienio vietose. Komisija surinko daug įvairių duomenų, vertingos etnografinės medžiagos. Lietuvos atstovai Arbitražo komisijoje reikalavo Palangos pajūrio ne iki Šventosios upės, kaip per ankstesnes derybas, o iki Papės ežero šiaurinio galo, t. p. Alūkstos apskrities pietinės pusės. Lietuvių reikalavimus atmetę Latvijos atstovai siekė gauti Mažeikius.
Komisijos nariams nesutariant, sieną nustatė komisijos pirmininkas J. Y. Simpsonas. 1921 03 13 Latvijos ir Lietuvos atstovams jis įteikė sienos projektą, 03 20 paskelbė galutinį sprendimą; Lietuva gavo Palangą, Mažeikius, Latvija – Alūkstos apskritį.
2461