Rygõs taikà, Lenkijos, Sovietų Rusijos ir Sovietų Ukrainos taikos sutartis, pasirašyta 1921 03 18 Rygoje. Užbaigė 1919–21 Lenkijos–Sovietų Rusijos karą.
Taikos sąlygos
Sutarta užmegzti diplomatinius santykius. Nustatyta Lenkijos ir sovietų respublikų – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos – valstybinė siena (ėjo gerokai ryčiau Curzono linijos). Lenkijai atiteko Vakarų Baltarusija ir Vakarų Ukraina. Sutartyje pažymėta, kad Lietuvos ir Lenkijos ginčijamų teritorijų (Vilniaus krašto) priklausymo klausimas turi būti išspręstas šių dviejų šalių susitarimu. Sovietų Rusija įsipareigojo grąžinti įvairius karo trofėjus ir kultūros vertybes, išvežtas iš Lenkijos po 1772, t. p. lenkams Rusijoje ir Ukrainoje priklausantį turtą, sumokėti Lenkijai 30 mln. aukso rublių. Nustatyti bendri šalių prekybos mainų principai, sutarta dėl repatriacijos. Įsipareigota neleisti savo teritorijose kurtis organizacijoms, kurių veikla būtų priešiška kitai susitariančiai pusei.
Lenkijos delegacija Rygoje; viduryje – generolas Mieczysławas Kulińskis (1920 10; Centrinis karo archyvas Varšuvoje)
Sutarties padariniai ir reikšmė
Pasirašius Rygos taiką Lietuva prarado galimybę atgauti 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taika Lietuvai priskirtas žemes, bet drauge žlugo ir bolševikų siekiai paversti Lietuvą dar viena sovietine respublika. Rygos taika sužlugdė ir J. Piłsudskio politinius planus buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse sukurti federacinę valstybę. SSRS, laikydama Rygos taiką jai primesta tik dėl nepalankiai susiklosčiusio karinių jėgų balanso, nebuvo patenkinta šia sutartimi. 1939 08 23 pasirašiusi Molotovo–Ribbentropo paktą ir 1939 09 užimdama tuometės Lenkijos rytines žemes ji pažeidė Rygos taikos sąlygas.
Rygos sutarties pasirašymas (1921 03 18)