Rygos technikos universitetas (architektas Osvalds Tilmanis)
universiteto Dizaino centras
Rygos technikos universitetas
Rygõs tèchnikos universitètas (Rīgas Techniskā universitāte), 1862–1896 Rygõs politèchnikos mokyklà, 1896–1919 Rygõs politèchnikos institùtas, 1919–1958 Lãtvijos valstýbinio universitèto Tèchnikos fakultètas, 1958–1990 Rygõs politèchnikos institùtas, viena didžiausių aukštųjų mokyklų Latvijoje ir Baltijos šalyse.
Struktūra ir veikla
Veikia (2019) 9 fakultetai (Architektūros, Elektronikos ir telekomunikacijų, Energetikos ir elektrotechnikos, E. studijų ir humanitarinių mokslų, Inžinerinės ekonomikos ir vadybos, Kompiuterių mokslų ir informacinių technologijų, Mašinotyros, transporto ir aeronautikos, Medžiagotyros ir taikomosios chemijos, Statybos ir inžinerijos mokslų), filialai Cėsyje, Daugpilyje, Liepojoje, Ventspilyje. biblioteka, Rygos verslo mokykla, Rygos technikos universitetoo inžinerijos mokslų vidurinė mokykla, BALTECH studijų centras.
2018 turėjo daugiau kaip 14300 studentų, dirbo 546 dėstytojai (iš jų – 142 profesoriai), 678 tyrėjai.
Istorija
Įkurtas 1862 Rygoje, Rusijos imperijoje buvo pirmoji tokio tipo mokykla. Komercinių mokslų skyrius tuo metu prilygo Europos (Paryžiaus, Antverpeno) komercinių mokyklų lygiui. Pirmojo pasaulinio karo metu institutas buvo perkeltas į Maskvą, 1918 dalis instituto grįžo į Rygą. Nuo 1958 vykdomi moksliniai darbai, leidžiami moksliniai lediniai, rengiami mokslų daktarai; bibliotekoje sukaupta 2,5 mln. tomų leidinių, 1994 įdiegtas elektroninis katalogas, pradėtas diegti automatizuotas knygų išdavimas. 2010 veikė 8 fakultetai (Architektūros ir miestų planavimo, Statybos, Informacinių technologijų ir kompiuterių, Energetikos ir elektrotechnikos, Inžinerinės ekonomikos ir valdymo, Medžiagotyros ir taikomosios chemijos, Transporto ir mašinotyros, Telekomunikacijų ir elektronikos), filialai Daugpilyje, Liepojoje, Ventspilyje, mokėsi apie 16 900 studentų.
Po nepriklausomos Latvijos valstybės sukūrimo (1918) kūrėsi studentų korporacijos, sovietmečiu jos buvo priverstos nutraukti veiklą. Latvijai atgavus nepriklausomybę, universitete susikūrė daugiau kaip 20 vyrų ir apie 10 moterų korporacijų.
Rektoriai
Rygos tecnikos universiteto rektoriai: Kristaps Neilands (1958–1960), Aleksandrs Mākmeistars (1961–1963), Aleksandrs Veiss (1963–1985), Egons Lavendelsis (1985–1999), Ivars Knēts (1999–2011), Leonīds Ribickis (nuo 2011).
Žymūs dėstytojai ir studentai
Žymūs dėstytojai: Nobelio premijos laureatas W. Ostwaldas, P. Waldenas.
Žymūs studentai: B. Abakanovičius, W. Andersas, I. Mościckis.
Žymūs studentai iš Lietuvos
Daug lietuvių inžinerių, technikų inteligentijos atstovų buvo šios aukštosios mokyklos absolventai, tarp jų Aukštųjų kursų Kaune steigėjai K. Vasiliauskas, Jonas Šimoliūnas, taip pat P. Pundzevičius-Petliukas, Juozas Šimoliūnas, J. Tūbelis, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis.