rykštẽnė (Solidago), astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Rykštenė paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didžiausia įvairovė – Šiaurės Amerikoje.
Daugiametė, iki 2 m aukščio išauganti žolė su sumedėjusiomis šaknimis arba ilgais šakniastiebiais. Stiebai statūs, pliki arba plaukuoti, tankiai apaugę lapais. Lapai kiaušiniški, lancetiški arba linijiški, dantyti arba lygiakraščiai. Graižai smulkūs, susitelkę į viršūninius šluotelės pavidalo sudėtinius žiedynus. Liežuviškieji žiedai geltoni, retai balti, kartais graižai be liežuviškųjų žiedų. Vamzdiškieji žiedai geltoni. Vaisius – ritiniškas ar kiaušiniškas lukštavaisis. Gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas dažniausia auginama aukštoji rykštenė (Solidago altissima), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), puošnioji rykštenė (Solidago speciosa), raukšlėtoji rykštenė (Solidago rugosa), didžioji rykštenė (Solidago gigantea). Išvesta daug veislių, sukurta hibridų. Daugumos rykštenių žiedai išskiria daug nektaro. Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea), kanadinė rykštenė, didžioji rykštenė, kvapioji rykštenė (Solidago odora) – vaistiniai augalai, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje.
aukštoji rykštenė
Lietuvoje savaime paplitusi 1 rūšis – paprastoji rykštenė. Auga miškuose, pamiškėse, šlaituose, pievose, dažna. Didžioji rykštenė ir kanadinė rykštenė nuo 19 a. auginama gėlynuose. Dažnai aptinkamos sulaukėjusios, sparčiai plinta pievose, pamiškėse, dykvietėse, pakelėse, sudaro didelius sąžalynus. Didžioji rykštenė ir kanadinė rykštenė yra invazinės rūšys.
849