Rypin (Rýpinas), miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, į rytus nuo Torunės; apskrities centras.
16 000 gyventojų (2020). Rypinas įsikūręs prie Rypienicos upės (Dravantos intakas; Vyslos baseinas). Per Rypiną eina Sierpco–Brodnicos geležinkelis ir plentas. Maisto (pieno ir jo miltelių), siuvimo, statybinių medžiagų, metalo gaminių, medienos apdirbimo, baldų pramonė. Dailieji amatai. Kasmetinė žemės ūkio mugė Rypin‑Agra. Turizmas (ežeringos Rypino apylinkės, vadinamoji Dobrynės Šveicarija). Włocławeko aukštosios humanitarinės ir ekonominės mokyklos filialas. Dobrynės krašto muziejus. Netoli Rypino yra Okalewo gamtos (miško) rezervatas.
Architektūra
Bažnyčios – Švenčiausiosios Trejybės (pradėta 1355, rekonstruota 1995), evangelikų (1888), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1990, didžiausias Europoje sakralinis vitražas – Paskutinė vakarienė, 1993, dailininkai vitražistai Elzbieta ir Andrzejus Bednarskiai).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1065. 11–14 a. kaštelionijos, nuo 14 – apskrities centras. Rypino pilį ir gyvenvietę (jos buvo dabartinio Starorypino kaimo vietoje) puldinėjo prūsai ir lietuviai, nuo 13 a. pabaigos – kryžiuočiai. 1329 kryžiuočių sugriautas, atstatytas dabartinio vietoje, 1345 gavo miesto teises. Nuo 14 a. pabaigos vienas svarbiausių Dobrynės žemės miestų. 16 a. seniūnijos centras, žemės teismų posėdžiavimo vieta. Nukentėjo per 17 a.–18 a. pradžios karus su Švedija. Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). 1857 dauguma Rypino pastatų sudegė; atstatytas. 1915–18 užimtas Vokietijos kariuomenės. 1937 iki Rypino nutiestas geležinkelis. Per II pasaulinį karą 1939–45 aneksuotas nacių Vokietijos. Po karo pradėta plėtoti pramonę. 1867–1975 ir nuo 1999 Rypinas – apskrities centras.
2271