„Rytas“, lietuvių švietimo organizacija Vilniaus krašte 1912–38 ir nuo 2003. 1912 parengti Ryto įstatai (patvirtinti 1913). Tikslas – plėtoti katalikybe ir lietuvybe grindžiamą švietimo veiklą tarp Vilniaus gubernijos lietuvių. Jos funkcijos buvo steigti ir išlaikyti pradines mokyklas, rašto mokyklas suaugusiesiems, mokytojų seminariją ir kitas vidurinio mokymo įstaigas, knygynus ir skaityklas. Ryto aukščiausia institucija buvo narių visuotinio susirinkimo renkama valdyba Vilniuje. Iki Pirmojo pasaulinio karo įsteigti 37 skyriai, 3 bibliotekos‑skaityklos (1913), kelios pradinės mokyklos. 1915 Vokietijai okupavus Lietuvą Ryto žinion perėjo lietuvių gimnazija Vilniuje, atidaryti pedagoginiai kursai. Okupacinė valdžia leido veikti tik draugijos centrui Vilniuje, skyrių veiklą uždraudė. 1915 12 prie draugijos sudaryta Švietimo komisija, kuri turėjo rūpintis lietuviškomis mokyklomis. 1920 Lenkijos okupacinė valdžia iš naujo patvirtino Ryto įstatus. 1920–1938 draugijoje būdavo apie 100 tikrųjų draugijos narių (1913 apie 2000), faktiškai veikė tik Vilniaus skyrius (1920 atsiskyręs Švenčionių skyrius sudarė atskirą draugiją). 1922 Ryto narių visuotiniame susirinkime nutarta draugijai perduoti Vilniaus krašto lietuvių švietimą. 1923 pedagoginiai kursai pertvarkyti į mokytojų seminariją. 1927 draugija išlaikė apie 100 liaudies mokyklų ir apie 50 vakarinių kursų suaugusiesiems. Iš pradžių Ryto liaudies mokyklos rėmėsi Lenkijos valstybinių pradinių mokyklų programomis, vėliau draugija parengė savo programą. 1927 uždarytos 47 liaudies mokyklos ir mokytojų seminarija. 1932–1935 uždarytos beveik visos mokyklos. 1932–1936 plačiau steigtos bibliotekos‑skaityklos (įsteigta 115, 31 kūrėsi), 1936 jos turėjo 16 500 spaudos vienetų, buvo apie 100 kilnojamųjų bibliotekėlių. Rytas turėjo centrinę biblioteką Vilniuje (6000–7000 knygų įvairiomis kalbomis), ja naudojosi tik draugijos mokyklos ir skaityklos. Rytas konfrontavo su 1927–1939 Vilniaus krašte veikusia lietuviška liberalios pakraipos švietimo draugija Kultūra. Lenkijos okupacinės valdžios nurodymu 1937 pabaigoje beveik visos Ryto švietimo įstaigos panaikintos. 1938 Vilniaus vaivada Ryto draugiją uždarė.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 2003 draugija atkurta. Jos tikslas – šviesti Vilniaus krašto gyventojus, padėti jiems mokytis valstybinėse įstaigose, kelti mokytojų kvalifikaciją, šelpti mokyklas, rūpintis, kad Lietuvos piliečiai ir etninių žemių lietuviai turėtų sąlygas mokytis ir bendrauti lietuvių kalba, plėtoti Valstybinės kalbos statusą.
Pirmininkai: J. Steponavičius (1913–1915), M. Reinys (1915–1916 ir 1918–1922), A. Stulginskis (1916–1918), P. Kraujalis (1922–1933), K. Čibiras (1933–1938), A. Masaitis (nuo 2004).
2271