Ryt Bažnýčių mùzika, Rytų Krikščionių Bažnyčių muzikinės tradicijos. Kitaip nei Vakarų Bažnyčioje (su centru Romoje), kurioje vyravo lotyniškoji kultūra, Rytuose (t. y. pietrytinėje Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikos šiaurės rytuose), nepaisant didelės graikų kultūros įtakos, susiklostė kalbiniu, nacionaliniu ir konfesiniu pagrindu atskiros bažnytinės struktūros, pasižyminčios tam tikrais liturgijos ypatumais ir skirtingais liturginiais giedojimais. Daugiausia tai buvo įvairios autokefalinės stačiatikių ir kai kurios nuo jų atskilusios Bažnyčios (pvz., nestorijonai Sirijoje). Svarbiausią ir stipriausią įtaką Rytų Bažnyčių muzikai turėjo Bizantijos muzika (Bizantijos muzika), kurios tradiciją vėliau perėmė ir kūrybingai pritaikė stačiatikiškąją krikščionybę priėmusios slavų ir kitos tautos (Dieviškoji liturgija, ženklinis giedojimas). Savita konfesinė ir bažnytinė muzikinė tradicija susiklostė Armėnijoje (pirmoji krikščionybę priėmusi valstybė), kai kurios tradicijos, kurios turėjo įtakos Bizantijos muzikai, – Sirijoje). Čia atsirado keletas krikščioniškųjų konfesijų, kurios tarpusavyje sąveikaudamos suformavo savitas muzikines tradicijas. Prie Rytų Bažnyčių priskiriamos ir Afrikos šiaurės rytuose gyvuojančios ortodoksų krypčiai priklausančios Koptų (koptų apeigos) ir Etiopų Stačiatikių Bažnyčios bei jų muzika.
2752