Ryt Euròpos lygumà, Rùsijos lygumà, plati lyguma Europos rytuose, tarp Skandinavijos kalnų, Karpatų, Kaukazo, Uralo ir Mugodžarų kalnų. Ištįsusi rytų–vakarų kryptimi. Plotas 4 mln. km2; viena didžiausių pasaulyje. Lyguma skirstoma į geografines sritis – Voluinės-Podolės aukštumą (Voluinės aukštuma, Podolės aukštuma), Timano kalvagūbrį, Valdajaus aukštumą, Vidurio Rusijos aukštumą, Pakaspijo žemumą.
Rytų Europos lygumos vidutinis aukštis – 170 metrų. Šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse vyrauja plokščios miškingos lygumos ir kalvotas moreninis reljefas, vidurinėje ir pietinėje dalyse – raguvos. Rytų Europos lygumos upės priklauso Arkties vandenyno (Mezenė, Onega, Pečiora), Baltijos jūros (Vysla, Nemunas, Dauguva), Juodosios jūros (Dniepras, Dniestras), Azovo (Donas) ir Kaspijos (Volga) jūrų baseinams. Didžiausi ežerai: Ladogos ežeras, Onegos ežeras, Peipus (Čiudo), Ilmenis. Didesnioji Rytų Europos lygumos dalis apaugusi miškais, vidurinėje ir pietinėje dalyje vyrauja stepės ir miškastepės, pietrytinėje – pusdykumės ir dykumos. Naudingosios iškasenos: geležis, nikelis, varis, gamtinės dujos, nafta, anglys, fosforitai.
Rytų Europos lygumos kraštovaizdis
2234