Ryt Euròpos platfòrma, Rùsijos platfòrma, prekambrinė žemyninės Žemės plutos struktūra, apimanti didelę Rytų ir Šiaurės Europos bei Vidurio Europos šiaurinę dalį. Vakaruose, šiaurės vakaruose ir pietvakariuose Rytų Europos platforma remiasi į Skandinavijos kaledonidus, Vakarų Europos hercinidus bei Karpatų alpidus, šiaurėje ir šiaurės rytuose – į Kanino pusiasalio ir Timano kalnagūbrio baikalidus, rytuose – į Naujosios Žemės ir Uralo hercinidus, pietuose – į Krymo ir Kaukazo alpidus. Pietvakarinė riba kerta Vidurio Europos lygumą netoli Varšuvos ir per Baltijos jūrą pasiekia Jutlandijos pusiasalio pietinę dalį. Rytų Europos platformą sudaro archėjaus ir ankstyvojo proterozojaus amžiaus raukšlėtas kristalinis pamatas su nuosėdine danga. Platformos pamatas susidaręs iš archėjaus, ankstyvojo ir viduriniojo proterozojaus susiraukšlėjusių ir metamorfizuotų nuosėdinių ir magminių uolienų (gneisų, skalūnų, granitų ir kitų). Pamatą dengia nuosėdinė danga, susidariusi iš nemetamorfizuotų fanerozojaus uolienų; bendras jų storis įdubose siekia iki 3–5 km. Rytų Europos platformos šiaurės vakaruose ir pietvakariuose nėra nuosėdinės dangos, kristalinio pamato uolienos atsidengia Žemės paviršiuje – sudaro kristalinius skydus (Baltijos skydas, Ukrainos skydas). Kitą Rytų Europos platformos dalį dengiančios įvairaus amžiaus ir storio nuosėdinės uolienos sudaro Rusijos plokštę. Rytų Europos platformoje yra įdaubų – sineklizių (Baltijos, Maskvos, Pakaspijo), kur pamato paviršius nusileidžia, o nuosėdinė plokštės danga sustorėja, ir aulakogenų (Dniepro–Dono, Doneco, Pačelmos), juose kristalinis pamatas paniręs į 3–5 km gylį. Giliausiai kristalinio pamato paviršius yra nugrimzdęs Pakaspijo įdauboje (daugiau kaip 20 km). Tarp įdaubų yra anteklizių (Baltarusijos–Mozūrijos, Voronežo, Volgos–Uralo ir kitų) su iškilusiu pamato paviršiumi ir nestora nuosėdine danga. Volgos–Uralo anteklizė lūžių suskaidyta į mažesnes pakilumas (Tokmos, Totorijos). Rytų Europos platformos kristalinio pamato uolienose yra geležies, vario, nikelio, titano rūdų, apatito klodų. Nuosėdinėje platformos dangoje randama naftos ir dujų telkinių, druskų, akmens anglių, fosforitų, boksitų ir kitų naudingųjų iškasenų, gėlo ir mineralinio vandens. Lietuva yra Rytų Europos platformos vakarinėje dalyje – Baltijos sineklizės pietrytiniame (Vakarų Lietuva) ir Baltarusijos–Mozūrijos anteklizės šiaurės vakariniame (Pietų ir Rytų Lietuva) šlaituose.
1417