Ryt Karpãtai (lenk. Karpaty Wschodnie, slovak. Východné Karpaty, rum. Carpaţii Orientali, ukr. Ukrajinski Karpaty), Karpatų kalnų vidurinė dalis Rumunijoje, Ukrainoje (Ukrainos Karpatai), Slovakijoje ir Lenkijoje. Rytų Karpatai ištįsę tarp Tyličskio (šiaurėje) ir Predealio (pietuose) įdubų. Kalnų ilgis apie 750 km (ilgiausi Karpatuose). Aukščiausia Rytų Karpatų viršūnė – Pietrosu kalnas (2303 m). Rytų Karpatus sudaro stambūs atskiri kalnų masyvai – Maramūras, Gorganai, Čiornogora, Beščadai, Rodna, Kelimanas, Vranča ir Tarkeu.
Kalnai susidarę iš kreidos, paleogeno, šiek tiek neogeno sistemų smėlingų ir molingų nuogulų, slūgsančių ant prekambro kristalinių skalūnų ir kvarcitų; vakarinėje dalyje – masyvai iš kristalinių (kreidos, paleogeno; Rodnos masyvas) ir vulkaninių (neogeno) uolienų (Hargita, Kelimanas).
Vyrauja mišrieji ir spygliuočių miškai (bukai, eglės, kėniai, pušys), kalnų pievos (naudojamos ganykloms).
Naudingosios iškasenos: mangano rūda, cinkas, švinas, varis, akmens druska, rytiniuose priekalniuose – nafta ir gamtinės dujos.
2234