Ryt Kazãchijos srits (Šygis Kazakstan oblysy), Ryt Kazachstãnas, yra Kazachijos šiaurės rytuose. Rytuose ribojasi su Kinija, šiaurėje su Rusija.
Plotas 283 300 km2. 1,36 mln. gyventojų (2021); gyvena daugiausia kazachai (60,6 % srities gyventojų, 2019), rusai (36 %), yra totorių, uzbekų, ukrainiečių, uigūrų, vokiečių ir kitų. Centras – Öskemenas (348 800 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Semejus (324,5), Ridderis (46,9), Zyrianovskas (35,1), Ajagozas (38,4). Miesto gyventojų 62,4 %. Gyventojų vidutinis tankis 4,82 žm./km2. Rytų Kazachijos sritis suskirstyta į 15 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus (Kurčiatovas, Öskemenas, Ridderis, Semejus). Sritis įkurta 1932.
Rytų Kazachijos srities rytinės dalies didumą užima Rūdinio ir Pietų Altajaus kalnagūbriai (aukščiausia viršūnė – Beluchos kalnas, 4506 m; Katunės kalnagūbris), plokščiakalniai, upių slėnių ir ežerų duburių suskaidytos tarpukalnių įdubos. Vakarinę srities dalį užima Kazachijos kalvynas.
Klimatas – vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose –17 °C, kalnuose –26 °C, liepos atitinkamai 20 °C ir 26 °C. Per metus srities pietuose iškrinta 150–200 mm, kalnuose 1000–1500 mm kritulių. Didžiausios upės: Irtyšiaus aukštupys su intakais Kaldžyru, Kurčiumu, Narymu, Biuktyrma, Ulba, Uba (visi dešinieji). Rytų Kazachijos srities rytuose yra Biuktyrmos tvenkinys, Zaisano, Markakolio, pietuose – Alakelio ir Sasykolio ežerai. Dirvožemiai lygumose – juodžemiai, kitur kaštonžemiai, rudžemiai. Miškai užima 6,2 % teritorijos; daugiausia auga pušys, kėniai, eglės, kedrai ir lapuočiai. Markakolio, Vakarų Altajaus, Semej Ormany rezervatai, dalis Alakelio gamtos draustinio. Katono–Karagajaus nacionalinis parkas. Altajaus botanikos sodas (Ridderyje).
Kasama polimetalų (Ridderio, Zyrianovsko telkiniai), tauriųjų metalų (Suzdalės, Bakyrčiko, Sekisovsko aukso telkiniai), titano (Satpajevsko), mangano (Esymžalo) rūdos, akmens anglys (Kenderlykso, Alakelio). Gaunama nafta. Srityje yra mineralinio vandens (Barlyk Arasano, Džemeneisko telkiniai). Spalvotoji (cinko, vario, tauriųjų metalų, titano, magnio lydymas ir sodrinimas, bendrovė Kazcink, Öskemene; Belousovo, Žestkensko rūdų sodrinimo kombinatai) metalurgija, lengvųjų automobilių (bendrovė Azija auto, Öskemene) ir autobusų (bendrovė Daewoo Bus Kazakhstan), mašinų (kasybos, sodrinimo įrenginių, rutulinių malūnų, siurblių, keltuvų, naftotiekio sklendžių) gamyba, chemijos (plastikų, plėvelių), statybinių medžiagų (cemento, čerpių, plytų), elektrotechnikos (kondensatorių, laidų ir kabelių), medienos (pabėgių, medienos plaušo plokščių, faneros), odos, siuvimo, popieriaus, maisto (malimo, aliejaus, spirito, alkoholinių gėrimų) pramonė. Pramonės svarbiausi centrai: Öskemenas, Zyrianovskas, Semejus, Ridderis. Prie Irtyšiaus yra hidroelektrinių: Biuktyrmos (galia 675 MW), Öskemeno (331 MW), Šulbinsko (702 megavatai). Öskemeno šiluminė elektrinė (241 megavatas). Srityje auginama kviečiai, avižos, bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, pašariniai augalai. Veisiama galvijai, kiaulės, arkliai, kupranugariai, naminiai paukščiai. Žvejyba. Per Rytų Kazachijos sritį eina Almatos–Semejaus–Rubcovsko (Rusija) geležinkelis ir plentas, Omsko (Rusija)–Semejaus–Urumči (Kinija) plentas. Semejaus oro uostas.