Rytų Kinijos jūra

Ryt Knijos jra, Dungchãjus (Tung Hai, Dong Hai, Donghai), pusiau uždara Ramiojo vandenyno jūra tarp Kinijos, Taivano, Riukiu ir Kiusiu salų. Ištįsusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Plotas 751 000 km². Vidutinis gylis 349 m. Šiaurėje jungiasi su Japonijos jūra (per Korėjos sąsiaurį) ir Geltonąja jūra, pietuose – su Pietų Kinijos jūra (per Taivano sąsiaurį).

Rytų Kinijos jūros dubens vakarinę dalį sudaro šelfas (gylis 30–160 m), rytinę – Okinavos įduba (2717 m – giliausia Rytų Kinijos jūros vieta). Musoninis klimatas. Taifūnai (gegužės–spalio mėnesiais). Vandens temperatūra žiemą 7–16 °C, vasarą 27–28 °C. Druskingumas didėja iš vakarų į rytus nuo 30 ‰ (prie Jangdzės žiočių 5–10 ‰) iki 34,5 ‰. Rytuose į šiaurę teka šiltoji Kuro Šio srovė (Šiaurės Pasatų srovės tęsinys), šiaurėje ji skaidosi – Cusimos atšaka teka į Geltonąją jūrą, Kuro Šio – rytų kryptimi į Ramųjį vandenyną. Įteka Jangdzė. Yra Senkaku salos ir Tongo sala. Rytų Kinijos jūros šiaurinėje dalyje yra rifų. Gyvena banginiai, delfinai, rykliai, diugoniai, jūrinės gyvatės, gausu žuvų. Žvejyba (gaudoma silkės, sardinės, omarai, krabai, renkami trepangai), iš vandens gaunama druska. Yra naftos ir gamtinių dujų. Didžiausi uostai: Šanchajus (Kinija), Nagasaki (Japonija), Čilungas (Taivanas).

vėjo jėgainės Rytų Kinijos jūroje ties Šanchajumi