Rytų Lietuvos rezistencinis sąjūdis

Ryt Lietuvõs rezisteñcinis sjūdis, 1950–53 Vlniaus krãšto lietùvių sjunga, viena Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą sudariusių lietuvių išeivijos organizacijų, atstovavusi Vilniaus krašto lietuviams.

Sąjūdžio ištakos – 1950 11 18 Čikagoje įkurta Vilniaus krašto lietuvių sąjunga išeivijoje. Siekė atremti kitų tautų pretenzijas į Vilniaus kraštą, prisidėti prie Lietuvos laisvinimo ir nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimo, informuoti apie Vilniaus krašto gyventojų tautinius santykius, jų politinius siekius, ugdyti lietuvių bendruomenės meilę Vilniui, puoselėti papročius, lietuvybę, skleisti lietuvių kultūrą, bendradarbiauti su kitomis panašių siekių turinčiomis lietuvių organizacijomis.

1951 02 19 įteikė Jungtinėms Tautoms memorandumą dėl Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai.

Sąjūdžio iniciatyva išleistos J. Cicėno Vilnius tarp audrų (1953), A. Šapokos Vilnius Lietuvos gyvenime (1954), A. M. Budreckio Rytų Lietuva (1980), P. Česnulio Nužmogintieji (1983) ir kitos knygos.

1958 01 03 Rytų Lietuvos rezistencinis sąjūdis įkūrė Vilniaus spaudos fondą (lietuvių ir anglų kalbomis leido knygas apie Vilnių). 1954 05 01 parengė prisijungimo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaivinimo komiteto oficialų memorandumą (prisijungė 1956). Veikdamas Vyriausiajame lietuvos išlaisvinimo komitete Rytų Lietuvos rezistencinis sąjūdis gynė Vilniaus ir kitų lietuviškų sričių interesus, ypač rengiant lietuvių ir lenkų išeivijos bendradarbiavimo deklaracijas, rūpinosi etnografinės Rytų Lietuvos mokslinėmis studijomis. Prisidėjo prie Lietuvos tyrimo instituto įkūrimo (1966, pirmininkas J. Puzinas), iškėlė Vilniaus krašto atskyrimo nuo Lenkijos bažnytinės provincijos klausimą. 1964 10 30 memorandume popiežiui Pauliui VI Vilnių ir jo kraštą prašė priskirti prie Lietuvos bažnytinės provincijos. 20 a. 8–9 dešimtmetyje plėtojo veiklą dėl Vilniaus arkivyskupijos padėties ir priklausomybės, atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Lenkijos ir Baltarusijos lietuvių nutautinimą. Skatino lietuvių jaunimą domėtis Vilniumi, rengė Vilniui skirtų rašinių konkursus.

1992 06 01 Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui nutraukus savo veiklą Rytų Lietuvos rezistencinis sąjūdis toliau bendradarbiavo su išeivijos (ALT) ir Lietuvos (Vilnijos) organizacijomis, rūpinasi Vilniaus krašto padėtimi, Lenkijos, Baltarusijos lietuviais.

Organizacijoje reiškėsi M. B. Gimbutienė, A. Budreckis, S. Lazdinis, K. Čižiūnas.

Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininkai: V. Šimkus (1950–52), A. Juknevičius (1952–63), K. Veikutis (1963–77), J. Šalna (1977–80), A. Misiūnas (1980–91), S. Varanka (1991–93), B. Saplys (1993–2013).

A. M. Budreckis Vilniečių veikla išeivijoje Torontas–Trakai 1995.

2025