Ryt partnerỹstė (angl. Eastern Partnership, EaP), Europos Sąjungos ir jos narių bendradarbiavimo su 6 rytinėmis kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija (nuo 2021 06 nedalyvauja), Sakartvelu, Moldova ir Ukraina – jungtinės politikos iniciatyva. Europos kaimynystės politikos (angl. European Neighbourhood Policy) sudėtinė dalis, jos rytinė šaka. Oficialiai pradėta 2009 05 07 Prahoje. Projektą inicijavo Lenkija, bendradarbiaudama su Švedija. Pagrindinis Rytų partnerystės tikslas – stiprinti ir gilinti Europos Sąjungos, jos narių ir šalių partnerių politinius ir ekonominius santykius, kartu skatinant kaimyninių šalių ekonominį, socialinį, politinį vystymąsi.
Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimai rengiami kas 2 m., juose dalyvauja Europos Sąjungos ir šalių partnerių valstybių ar vyriausybių vadovai, t. p. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos atstovai. Konkrečiais migracijos, vizų, dvišalių sutarčių klausimais rengiami valstybių vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimai. 2011 įsteigta EuroNest parlamentinė asamblėja yra Rytų partnerystės parlamentinis instrumentas, ją sudaro 60 Europos Parlamento narių ir po 10 narių iš kiekvienos šalies partnerės parlamento (Baltarusijos parlamento atstovai nedalyvauja – Europos Parlamentas nuo 2012 rinkimų nepripažįsta Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo kaip demokratiškai išrinktos institucijos). Kitas svarbus Rytų partnerystės komponentas yra Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas. Pagrindinis Europos Sąjungos bendradarbiavimo su išorės partneriais finansinis instrumentas 2021–27 yra Kaimynystės, vystymo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė Globali Europa.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2021 Briuselyje
Rytų partnerystės programa siekia didinti Europos Sąjungos rytinių kaimynių vidaus stabilumą, gerovę ir atsparumą išorės pokyčiams. 2017 11 Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikime Briuselyje priimta programa 20 siektinų rezultatų iki 2020 (angl. 20 deliverables for 2020), joje numatyti konkretūs tikslai šalių lygmenyje, kuriais siekiama pagerinti žmonių gyvenimą 4 pagrindiniais aspektais – stipresnės ekonomikos, stabilesnio valdymo, sklandesnio bendravimo ir atsparesnės visuomenės; t. p. numatyti lyčių lygybės, pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir strateginės komunikacijos gerinimo tikslai. Ilgalaikiai Rytų partnerystės politikos siekiai po 2020 yra skatinti šalių kaimynių ekonomikos tvarumą ir integraciją, institucijų atsakingumą, valstybių saugumą, aplinkosauginį tvarumą ir atsparumą klimato kaitai, tvarią skaitmeninę pertvarką, atsparią, teisingą ir įtraukią visuomenę.
2014 sudaryti asociacijos, glaudaus bendradarbiavimo ir laisvosios prekybos zonos susitarimai lėmė naują Europos Sąjungos ir Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos santykių etapą. Įvestas bevizis režimas (2014 sudarytas atitinkamas susitarimas su Moldova, 2017 – su Sakartvelu ir Ukraina). Europos Sąjungos santykiai su Armėnija grindžiami Visapusišku ir tvirtesniu partnerystės susitarimu (CEPA; pilnai įsigaliojo 2021), su Azerbaidžanu – dvišaliu Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (galioja nuo 1999) ir 2018 nustatytais Partnerystės prioritetais. 2021 06 Baltarusija paskelbė apie pasitraukimą iš Rytų partnerystės ir readmisijos susitarimo su Europos Sąjunga sustabdymą. 2022 06 Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas suteiktas Ukrainai ir Moldovai, 2023 12 – Sakartvelui (2024 07 stojimo procesas sustabdytas).
3197