Ryt Sajãnas (Восточный Саян, Vostočnyj Sajan), kalnų sistema Rusijoje, Sibiro pietuose, Mongolijos pasienyje. Didesnioji dalis priklauso Buriatijos Respublikai, vakarinė dalis – Tuvos Respublikai. Kalnai ištįsę apie 1000 km tarp Baikalo ežero ir Jenisiejaus upės. Didžiausias aukštis 3491 m (Munku Sardyko kalnas). Susidarę daugiausia iš dislokuotų metamorfinių uolienų ir granitoidų intruzijų. Vakaruose kalnagūbriai žemi, plokščiomis keteromis (Manskoje Belogorje, Kanskoje Belogorje). Vidurinėje dalyje esantys Agulo Belkai, Kryžino kalnagūbriai su Jergak Targak Taigos kalnagūbriu (priklauso Vakarų Sajanui) sudaro aukštą (apie 3000 m) kalnų mazgą alpiškomis viršūnėmis. Nuo jo į pietryčius eina vandenskyriniai Udos ir Didžiojo Sajano kalnagūbriai, toliau – Kitojaus ir Tunkos Golcų (aukščiausia Strelnikovo viršūnė, 3284 m) kalnagūbriai. Yra 1800–2500 m aukščio plynaukščių, ugnikalnių (Kropotkino, Peretolčino), įdubų (Tunkos).
Rytų Sajanas (Tunkos Golcų kalnagūbris)
Vidutinių platumų žemyninis klimatas – atšiaurios žiemos ir švelnios vasaros. 900–1300 m aukštyje vidutinė temperatūra žiemą svyruoja nuo –17 °C iki –25 °C, vasarą 12–14 °C. Rytiniuose ir pietrytiniuose šlaituose iškrenta 300 mm kritulių per metus, vakariniuose ir pietvakariniuose šlaituose – iki 800 mm, šiaurinėse papėdėse apie 400 milimetrų. Ledynai (plotas apie 30 km2).
Rytų Sajano kraštovaizdis
Didžiausios upės: Chamsara, Mana, Kanas, Agulas, Biriusa, Uda, Kazyras, Oka (visos priklauso Jenisiejaus baseinui). Yra ledyninės kilmės ežerų. Šlaituose taiga, vyrauja pušynai, auga eglės, maumedžiai. Vakariniuose šlaituose – subalpiniai krūmynai ir pievos, aukštikalnėse – akmenuotoji dykuma. Upių pakrantėse auga šaltalankiai. Tunkos nacionalinis parkas (įkurtas 1991).Yra geležingųjų kvarcitų, grafito, nefrito, boksito, asbesto, žėručio, aukso telkinių, mineralinių versmių (Kyngargos, Šumako upių apylinkėse).
Rytų Sajanas
Kyngargos upės (Irkuto intakas) vaga (praėjus 5 metams po 2014 įvykusio potvynio, Aršano apylinkės)