Rytų Sibiro jūra

Ryt Sbiro jra (Восточно-Сибирское море, Vostočno‑sibirskoje more), Arkties vandenyno dalis prie Rusijos azijinės dalies šiaurinių krantų, tarp Naujojo Sibiro salų ir Vrangelio salos. Plotas 936 000 km², vidutinis gylis 9–20 m, didžiausias gylis 358 metrai. Vakaruose Sannikovo sąsiauris, Eterikano sąsiauris ir Laptevo sąsiauris jungia su Laptevų jūra, rytuose Longo sąsiauris – su Čiukčių jūra. Didžiausios įlankos: Omuliacho, Chromos, Kolymos, Čiauno įlanka. Didžiausios salos: Naujasis Sibiras, Ajonas.

Į Rytų Sibiro jūra įteka Indigirka, Alazeja, Kolyma, Chroma.

Vandens temperatūra vasarą prie krantų 4–8 °C, atviroje jūroje 0–1 °C, žiemą atitinkamai –0,2–0,6 °C ir nuo –1,7 iki –1,8 °C. Vandens druskingumas prie krantų 5–20 ‰, atviroje jūroje apie 30 ‰. Didesniąją metų dalį Rytų Sibiro jūrą dengia ledai. Potvyniai būna du kartus per parą, vandens svyravimų amplitudė 5–25 centimetrai.

Veisiasi žieduotieji ruoniai, vėpliai, baltieji lokiai, atplaukia baltieji ir pilkieji banginiai, narvalai. Paukščiai: kirai, kormoranai. Medžiojami vėpliai, ruoniai, žvejojami muksūnai, čyrai, omuliai. Iki rugpjūčio–rugsėjo mėnesių dėl ledo laivyba ribojama.

Didžiausi uostai: Pevekas, Ambarčikas.