Rytų Žemaičių plynaukštė

Ryt Žemačių plýnaukštė, Žemaičių aukštumos rytinė dalis tarp Žemaičių vandenskyrinio kalvyno (vakaruose) ir Vidurio Lietuvos žemumos (rytuose). Vakaruose Rytų Žemaičių plynaukštę riboja Dubysos slėnis, rytuose – Radviliškio ir Šeduvos gūbriai.

Rytų Žemaičių plynaukštė susidarė paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės metu. Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinė dalis suklota iš moreninių priemolių ir priesmėlių, pietuose vyrauja moliai, rytuose palei Dubysos slėnį yra smėlių.

Paviršius kalvotas ir banguotas, yra daug nenuotakių plokščių pelkėtų ir ežeringų duburių. Šiaurinėje dalyje yra Kurtuvėnų moreninis masyvas (aukštis iki 140–160 m).

Per metus iškrinta nuo 600 mm (rytuose) iki 700 mm (vakaruose) kritulių.

Hidrografinio tinklo vidutinis tankis 1,2 km/km². Per Rytų Žemaičių plynaukštę teka Dubysa ir jos intakai Kražantė, Gryžuva, Dratvuo. Didžiausi ežerai – Rėkyvos, Gauštvinio, Bridvaišio. Rytų Žemaičių plynaukštė pelkėta; didžiausios pelkės – Didysis tyrulis (plotas 47 km²), Praviršulio tyrulis (36 km²), Rėkyvos pelkė (26 km²).

Paplitę balkšvažemiai, išplautžemiai, smėlžemiai, šlynžemiai ir durpžemiai.

Rytų Žemaičių plynaukštės rytinė dalis miškinga (Tytuvėnų miškai, Kiaunorių–Užpelkių–Šimšos miškų masyvai).

2341