Rzeszów (Žèšuvas), miestas Lenkijos pietryčiuose, abipus Wisłoko upės (Sano intakas, Vyslos baseinas); Pakarpatės vaivadijos ir Rzeszówo apskrities centras. Turi apskrities teises.
Rzeszówo panorama
195 871 gyventojas (2021).
Per Rzeszówą eina Krokuvos–Lvovo (Ukraina) geležinkelis ir plentas; geležinkelis ir plentas į Varšuvą. Rzeszówo‑Jasionkos tarptautinis oro uostas.
Lėktuvų variklių, turbokompresorių (daugiausia laivų statybai), mašinų dalių, įrankių, elektromechaninių buitinių prietaisų gamyba, farmacijos (Valeant Pharmaceuticals International, Sanofi‑Aventis bendrovės), maisto (mėsos, paukštienos, makaronų, kūdikių maisto), siuvimo, poligrafijos, medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų pramonė. Pakarpatės mokslo ir technologijų parkas.
Daugelio Lenkijos bankų skyriai, draudimo, finansų bendrovės. Tarptautinės InterRES, Galicijos mugės. Turizmas. Miesto teritorijoje yra gamtos rezervatas Lisia Góra. Rzeszówo apylinkėse yra gamtinių dujų telkinių.
Rzeszówo aukštoji politechnikos mokykla (technikos universitetas; įkurtas 1951), Rzeszówo universitetas (įkurtas 2001), aukštoji dvasinė seminarija (įkurta 1993), aukštoji informatikos ir vadybos mokykla (įkurta 1996), dar kelios kitos aukštosios mokyklos. Vaivadijos ir miesto viešoji biblioteka, aukštųjų mokyklų bibliotekos.
Krašto, etnografijos, Rzeszówo miesto istorijos su požemine turistine trasa, vyskupijos, Rzeszówo universiteto ir kiti muziejai, dailės, fotografijos galerijos. Dramos, kaukių, šokio teatrai, filharmonija. Tarptautiniai kultūriniai renginiai: lenkiškų folkloro ansamblių festivalis, kompiuterinės grafikos, teatro plakatų bienalės. Religinių giesmių festivalis Cantate Deo.
2271
Architektūra
Bažnyčios: gotikos ir baroko bruožų Šv. Stanislovo ir šv. Vaitiekaus bažnyčia (apie 1434, restauruota 1623, šoninės navos, 1754), klasicistinė Švenčiausiosios Trejybės (1720, perstatyta 1884, restauruota ir išplėsta 1986), buvusio reformatų vienuolyno barokinė Dievo Motinos Lenkijos Karalienės (apie 1722, perstatyta 1928), neogotikinė Šv. Juozapo (1904, architektas Z. Hendelis), Šv. Roko (1916, architektas T. Obmiańskis).
Sinagogos: renesansinė Senamiesčio (vadinamoji Mažoji, 17 a. pradžia, išplėsta 19–20 a.), barokinė Naujamiesčio (vadinamoji Didžioji, 1710, perstatyta apie 1905, architektas Z. Hendelis, rekonstruota po 1956). Ansambliai: bernardinų vienuolyno (1707) su ankstyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1629), pijorų vienuolyno (1646, fasadas 1704) su Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1642, dvibokštis fasadas, 1707). Lubomirskių pilis (manoma, pradėta 16 a. pabaigoje, barokiniai bokšto vartai, apie 1620, gynybinė bastionų sistema, 1687) ir rokokiniai dvaro rūmai (17 a., išplėsti 1746, architektas K. H. Wiedermannas, perstatyti po 1906 ir po 1945). Rotušė (16 a. pabaiga, 18 a. įgavo klasicizmo, 1898 – neogotikos bruožų), teismo ir kalėjimo pastatai (1906).
Rzeszówo rotušė
2271
Istorija
Miesto pradžia – 11–12 a. gyvenvietė, vėliau – Sandomiero žemės pasienio pilis. 1354 gavo miesto teises. 1363 pastatyta bažnyčia, 1406 pradėjo veikti katedros mokykla. 15 a. susikūrė didelė žydų bendruomenė. Svarbus amatų, prekybos, kultūros centras, klestėjo 16 a.–17 a. pusėje pusėje. 1627 įtvirtintas. 1624–29 įsikūrė bernardinų vienuolynas, nuo 1658 veikė pijorų kolegija. Nuo 1638 Rzeszówas priklausė Lubomirskiams. 17 a. viduryje nusiaubtas Švedijos ir Transilvanijos kariuomenių smuko. 1769 08 prie Rzeszówo vyko Baro konfederatų ir Rusijos kariuomenės mūšis.
Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo Rzeszówas 1772–1918 priklausė Austrijai. 19 a. viduryje įsteigta spaustuvių, leidyklų, nutiesus geležinkelio linijas (1858 iki Krokuvos, 1861 – iki Lvovo) pradėta plėtoti pramonę. 1937–39 pastatyta aviacijos ir ginklų pramonės įmonių.
Per II pasaulinį karą 1942–44 veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla, 1942 buvo getas (dalis jo gyventojų sušaudyta prie Rzeszówo, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas). Po karo sparčiai plėtota pramonė, miestas labai išsiplėtė: 1945–92 Rzeszówo plotas padidėjo 7, gyventojų skaičius – 5 kartus.
1920–75 ir nuo 1999 apskrities, nuo 1945 – vaivadijos, nuo 1992 – vyskupijos centras.
2271