Saad (Saadī), Sadi, tikr. Abū Abdallāh Mosleh‑al‑Dīn Sa’dī apie 1208Širaz po 1281Širaz, vienas žymiausių persų poetų, gazelės kūrėjų. Būdamas apie 12 m. neteko tėvo, mokėsi dėdės padedamas. Prasidėjus mongolų antpuoliui išvyko iš Širazo. Apie 1226 Bagdade baigė Nizamo akademiją (veikė 1195–1226; studijavo Koraną, jo komentarus, chadisus, kitus islamo mokslus, arabų kalbą ir literatūrą). Po studijų apie 30 m. keliavo, aplankė daugybę islamo šalių, Damaską, Jeruzalę, Meką, Mediną (kai kurie tyrinėtojai, remdamiesi jo kūriniais, mano, kad lankėsi ir Indijoje, bendravo su brahmanais). Saadi laikėsi sufizmo principų, mokė kitus (net valdovus), buvo žymus religinės tolerancijos šalininkas (jo 3 beitų apie tautų bendrą prigimtį vertimas puošia įėjimą į Jungtinių Tautų pastatą Niujorke).
Žymiausi kūriniai yra didaktinė mistinė mesnevio žanro (su gretutiniu rimu) poema Sodas (Bustan 10 skyrių 1257) ir rafinuotos ritminės nuotykių prozos (mosadža žanro) su poezijos intarpais rinkinys Rožių sodas (Gulistan 1258; laisvai perpasakotų šio kūrinio fragmenų lietuvių kalba 2005 išleista knygoje Rožių sodo žiedlapiai). Rinkinyje Rožių sodas vaizduojama gyvenamojo laikotarpio socialiniai santykiai, įvairių sluoksnių žmonių (keliaujančių pirklių, sufijų ir kitų) dorybės ir trūkumai, gyvenamoji aplinka, jų susitikimai su valdovais. Sukūrė daug panegirinės, erotinės mistinės lyrikos. Yra dvi Saadi kūrybos ankstyviausios išlikusios redakcijos (gazelių 4 ciklai, rimuotų aforizmų rinkinys, įvairūs fragmentai, rubajai, mufradatai – pabiros eilės) – sudaryta 14 a. pradžioje (išlikę 4 nuorašai) ir 1334 sudaryta Ali Bisutūno (išlikę daug nuorašų). Kūryba (ypač rinkinys Rožių sodas) padarė didelę įtaką persų literatūros raidai, turėjo daug sekėjų (į Europos kalbas pradėta versti 17 amžiuje). Saadi mauzoliejus Širaze (pastatytas 18 a. antroje pusėje, perstatytas 1952) yra piligrimystės vieta.
2774