Saadijà Gaònas, Saadijà ben Josèfas (hebr. Saadiah ben Yosef), Sadas bin Jusùfas al Fajùmi (arab. Saīd bin Yūsuf al‑Fayyūmi) 882al Fajumo regionas (Egiptas) 942Sura (Babilonija; kitais duomenimis, Bagdadas), žymiausias gaonų laikotarpio (7–13 amžius) žydų filosofas, gaonas, halachos autoritetas. Rašė hebrajų ir arabų kalbomis.
Biografijos faktai
Patikimų biografinių duomenų išlikę mažai. Žinoma, kad Egipte Saadija Gaonas įgijo religinį ir pasaulietinį išsilavinimą. Mokėsi pas garsius Tiberijos rabinus. Apie 922 metus atvyko į Babiloniją, buvo paskirtas Pumbeditos akademijos (įkurta 2–4 amžiuje) vadovu. Buvo Suros akademijos (įkurta 219 metais) vadovas (928–apie 930 ir nuo 937 metų). Dalyvavo Babilonijos ir Palestinos žydų ginčuose dėl judėjų kalendoriaus, laikomas vienu įtakingiausių asmenų, nustatant judėjų švenčių laiką.
Religinės ir filosofinės nuostatos
Saadija Gaonas garsėjo puikiu Toros išmanymu, iškalba, pamaldumu. Parašė veikalų, smerkiančių judaizmo įvairias erezijas, karaizmą. Laikomas judėjų filosofinės tradicijos pradininku, pirmojo judėjų filosofijos traktato Tikėjimų ir nuomonių knyga (parašytas 935 arabų kalba, išleistas 1880, į hebrajų kalbą išverstas 1186, išleistas 1562 metais) autoriumi. Šiame veikale Saadija Gaonas teigė, kad Rašytinę ir Sakytinę Torą galima paaiškinti racionaliai (pagrįsti protu), polemizavo su paplitusiomis judaizmo ir kitų religijų atstovų religinėmis nuostatomis. Saadija Gaonas kritikavo krikščionių Švč. Trejybės dogmą, tikėjimą sielos persikūnijimu (tikėjo sielos nemirtingumu ir atgimimu kartu su kūnu), islamo mokymą. Jo mąstymui daug įtakos turėjo Aristotelio, Platono ir jo šalininkų, stoikų filosofija. Saadija Gaonas paneigė įsitvirtinusią nuostatą, kad judaizmas yra apreiškimo, o ne proto religija, ir pateikė keturis racionalaus pažinimo būdus: empirinį, savaime suprantamas nuostatas, silogizmo būdu prieitas išvadas ir patikimą tradiciją (pavyzdžiui, Dievo apreiškimas pranašams).
Dievo samprata
Saadija Gaonas Dievą suvokė kaip Dievą Kūrėją. Dievas, anot jo, nėra kūniškas. Dievo pagrindinės savybės – gyvenimas, galia, išmintis – yra tarpusavyje neatsiejamai susijusios, bet dėl žmonių kalbos trūkumų, apie jas kalbama kaip apie atskiras Dievo savybes.
Etinės pažiūros
Toros įstatymus Saadija Gaonas skirstė į racionalius ir tradicinius. Tvirtino, kad ir pastarųjų dera laikytis dėl racionalios priežasties – taip reiškiama padėka Kūrėjui ir Dievas už jų laikymąsi žmogui atsilygina. Nedoro žmogaus klestėjimą Saadija Gaonas aiškino pusiausvyra tarp kančios šiame pasaulyje ir atlygio kitame. Tikrasis atlygis esąs tas, kurį žmogus kentėdamas pats užsitarnauja ir pats yra už tai atsakingas, nes Dievas jam suteikė laisvę rinktis. Saadijos Gaono halachiniams veikalams (dauguma jų parašyti arabų kalba, kai kurių išlikę tik vertimai į hebrajų kalbą; Saadijos Gaono responsos, manoma, parašytos hebrajų kalba) būdinga griežta loginė struktūra ir išsami įžanga.
Saadijos Gaono lingvistiniai veikalai ir vertimai
Saadija Gaonas išvertė Bibliją (Tanachą) į arabų kalbą (vertimas gana laisvas, dažniausiai parafrazuojama ištisa pastraipa, stengiamasi vengti antropomorfinių Dievo įvaizdžių). Daug dėmesio skyrė hebrajų kalbai, jo komentaruose Biblijai yra daug lingvistinių pastabų. Parašė hebrajų kalbos žodyną su gramatikos įvadu, lingvistinių veikalų (Septyniasdešimties žodžių aiškinimai, išleista 1844, jame sunkiai suprantamus Biblijos žodžius aiškino pateikdamas pavyzdžių iš Mišnos; veikalas Hebrajų kalbos tapatybė skirtas hebrajų kalbos gramatikai). Kiekvienai hebrajų kalbos raidei Saadija Gaonas sukūrė trumpų eilių. Arabiškai kalbantiems žydams parašė maldyną arabų kalba.
Saadijos Gaono kūrybos įtaka
Pirmasis į religinę poeziją (pijutim) įvedė filosofijos temas, jo kūryba padarė didžiulę įtaką šios poezijos formos ir kalbos raidai. Saadija Gaonas turėjo gausybę šalininkų egzegezės, lingvistikos, filosofijos, net matematikos ir astronomijos srityse, padarė didžiulę įtaką vėlesnėms gaonų kartoms, judėjų religinei minčiai. Kabalos tradicija laiko Saadiją Gaoną mistiku, priskiria jam kelių kabalistinių veikalų autorystę.
2182