Saalfeld (Zálfeldas), Saalfeld/Saale, miestas Vokietijos vidurinės dalies rytuose, Tiuringijoje, į pietvakarius nuo Jenos.
29 300 gyventojų (2019). Saalfeldas įsikūręs Tiuringijos Miško kalnagūbrio šiaurės vakariniame šlaite, abipus Saalės aukštupio. Per Saalfeldą eina Leipcigo–Niurnbergo geležinkelis. Staklių (Samag Saalfelder Werkzeugmaschinen GmbH įmonė), keliamųjų mechanizmų, medicinos prietaisų ir reikmenų, matavimo prietaisų, taros gamyba, tiksliosios mechanikos, optikos, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (dažų), statybinių medžiagų, maisto (šokolado ir kitų konditerijos gaminių, alaus, tabako), trikotažo pramonė. Turizmas, žiemos sportas. Miesto, Tiuringijos kraštotyros Obernitzer Heimatstube, šaulių muziejai. Netoli Saalfeldo yra vadinamosios Fėjų grotos – nebeveikiančioje kasykloje (1543–1846 joje buvo kasami alūno skalūnai) susidarę spalvingi stalaktitai ir stalagmitai. Viduriniais amžiais prie Saalfeldo buvo kasama sidabras, vario rūda.
Architektūra
Senamiestis taisyklingo plano. Išliko pilies (12–13 a., bokštas, 14 a.), miesto sienos su bokštais (14–18 a.) liekanų. Teisėjo namas (1180), Šv. Jono bažnyčia (14–16 a., timpanas, apie 1390–1400, Šv. Jono statula, apie 1505), Kitzersteino (pradėti 1435), barokiniai Saalfeldo (1677–1720, koplyčia, 1704–14) rūmai, neoromaninė Jėzaus Kristaus Kūno bažnyčia (1906).
Istorija
Pirmą kartą Saalfeldas paminėtas 899, yra vienas seniausių Rytų Tiuringijos miestų. 1012 Šv. Romos imperatorius Henrikas II perdavė Saalfeldą Lotaringijos pfalcgrafui Ezzo (m. 1034). 1050 miestas atiteko Kölno arkivyskupui, šis 1071 čia įkūrė benediktinų vienuolyną (uždarytas 1526), kuris tapo vienu Tiuringijos evangelizacijos centrų.
1208 Saalfeldas gavo miesto teises, 1363 apjuostas gynybine siena. Miestas labai nukentėjo per 1517 gaisrą, vėliau jis atstatytas renesansiniu stiliumi. 1699−1826 buvo Saksų‑Koburgų‑Saalfeldo kunigaikštystės vienu iš dviejų centrų (kitas − Coburgas). 1806 čia vyko Prancūzijos ir Prūsijos kariuomenių kautynės.
19 a. Saalfeldas tapo pramonės centru, ypač sparčiai plėtėsi 1871 nutiesus Saalfeldą ir Leipcigą jungiantį geležinkelį. Nacių valdymo laikotarpiu 1936−45 čia buvo didelė vermachto karinė įgula, II pasaulinio karo pabaigoje miestas stipriai bombarduotas.
Po karo Saalfeldas pateko į SSRS okupacinę sritį, vėliau tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos dalimi. 1951 čia vyko urano kasyklų darbininkų streikai.
2271