Sabà, Sãbos karalỹstė, senovės valstybė, susikūrusi, spėjama, 8 a. pr. Kr. Arabijos pusiasalio pietinėje dalyje. Valdovai rezidavo Maribe.
Istorija
Valstybė susidarė iš semitų kilmės sabėjų genčių sąjungos. Vyravo politeistinė religija. Vyriausiasis dievas buvo Astaras. Labai garbintas ir Mėnulio dievas, kurį sabėjai vadino Almakachu. Antikos autorių teigimu, Saba buvusi svarbi Viduržemio jūros baseino valstybių prekybos su Indija, Chadramautu, Rytų Afrikos pakrantės šalimis tarpininkė. Piormo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje ji pajungė kitas Arabijos pusiasalio pietinės dalies valstybes. 1 a. pr. Kr. pradžioje didesniąją Sabos dalį užkariavo Chimjaritų karalystė. 2 a. pabaigoje Saba atsigavo ir pati užėmė Chimjaritų karalystę. 4 a. pradžioje šiai atsikūrus Saba vėl buvo jos užkariauta ir galutinai žlugo.
Barrano šventyklos prie Maribo (vadinamasis Sabos karalienės sostas) liekanos
Architektūra
Sostinė Maribas buvo taisyklingo plano, apjuosta siena. Pastatai lakoniškų formų, daugiausia iš akmens. Buvo statomos stačiakampio (kartais viena jų pusė buvo su apsidėmis; Almakacho šventykla Sirvache) ir apskrito (Avramo šventykla prie Maribo, 8–5 a. pr. Kr.) plano šventyklos. Jų kiemus juosė masyvios sienos su dviem įėjimais, abipus pagrindinio įėjimo statyta aukšti pilonai, kiemo centre buvo kolonados juosiamas baseinas, gilumoje – šventykla. Buvo sukurta irigacinė sistema (Maribo užtvanka, 7 a. prieš Kristų).
Maribo užtvanka (7 a. pr. Kr.)