Sabãchai, Kuveito emyrų (iki 1937 šeichų) dinastija.
Į Persijos įlankos regioną (Kuveitą) atsikėlė iš Vidurinės Arabijos apie 1674. 1756 šeichas Sabachas I pasiskelbė nepriklausomu Kuveito valdovu. 18–19 a. Sabachai daugiausia pelnėsi iš tarpinės prekybos tarp Rytų ir Vakarų, priešinosi Osmanų imperijos ekspansijai.
1899 šeichas Mubarakas (valdė 1896–1915), siekdamas išsaugoti nepriklausomybę, su Didžiąja Britanija pasirašė sutartį pagal kurią Kuveitas faktiškai tapo jos protektoratu. 1921–50, nustačius Kuveito sienas su Saudo Arabija ir Iraku, Sabachai prarado nemažai žemių. Emyras Abdalahas as Sabachas (valdė 1950–65), naudodamasis pajamomis iš naftos eksporto, pradėjo šalies modernizaciją. 1961 jis anuliavo 1899 sutartį su Didžiąja Britanija ir paskelbė Kuveito nepriklausomybę, 1962 – pirmąją konstituciją.
Emyras Džabiras al Achmadas (valdė 1978–2006) toliau tęsė šalies modernizaciją. 2006–20 Kuveitą valdė emyras Sabachas al Achmadas al Sabachas, nuo 2020 valdo emyras Navafas al Achmadas al Džaberas al Sabachas.