Sabahattin Ali

Sabahattin Ali (Sabachatnas Al) 1907 02 25Gümülcine (dab. Komotinė) 1948 04 01Kırklareli (prie Edirnės), turkų rašytojas. Studijavo Stambulo mokytojų seminarijoje, Berlyno universiteto Filosofijos fakultete (1928–30). Dirbo turkų ir vokiečių kalbų mokytoju. 1931 kalintas (už satyrinę poeziją, kurioje kritikuojama Atatürko politika) Konijoje, Sinope. Amnestuotas. 1933 dirbo Švietimo ministerijoje, 1938–44 Ankaros konservatorijoje. 1944 apsigyveno Stambule, bendradarbiavo spaudoje, su A. Nesinu leido satyrinį savaitraštį Marko Paşa. Už visuomeninius, politinius kritikos straipsnius 1944 buvo kalinamas. Patyrė pasikėsinimą, bandė pabėgti į Bulgariją. Manoma, nužudytas. Sukūrė romantinės, artimos liaudies dainoms poezijos (eilėraščių rinkinys Kalnai ir vėjas / Dağlar ve Rüzgâr 1934). Parašė novelių (rinkiniai Malūnas / Değirmen 1935, Vežimas / Kağnı 1936, Balsai / Ses 1937, Naujas pasaulis / Yeni Dünya 1943), jose vaizduojama skurdus Anatolijos valstiečių gyvenimas. Miesto inteligentijos ir kaimo žmonių pasaulėžiūros skirtumai atskleidžiami novelių rinkiniuose Priešas (Düşman 1936), Šuo (Köpek 1937). Novelių rinkinyje Krištoliniai rūmai (Sırça Köşk 1947) naudojama pasakų apie gyvūnus, stebuklų pasakų poetika, būdinga alegorinė forma. Parašė romanų (Velnias mumyse / Içimizdeki Şeytan 1940, lietuvių kalba pavadinimu Velnias tūno mumyse 1962, Madona su kailiniais / Kürk Mantolu Madonna 1943), pjesių. Kūrybai būdinga satyra, realizmo, natūralizmo, romantizmo poetika, detalūs personažų psichologiniai portretai, yra istorinių motyvų, vartojama šnekamoji kalba, gausu tarmybių. Lietuvių kalba dar išleistas jo novelių rinkinys Pelningi namai (1954).