sabálpalmė (Sabal), arekinių (Arecaceae) šeimos augalų gentis. 16 rūšių. Sabalpalmė paplitusi Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibų jūros salose.
meksikinė sabalpalmė
Žemas arba aukštas medis. Stiebas status, gausiai padengtas nudžiūvusių lapų liekanomis. Lapai sudėtiniai, plaštakiški arba plaštakiškai plunksniški, sudaryti iš lancetiškų, viršūnėje dažniausiai dvišakai skeltų lapelių. Žiedai dvilyčiai, po vieną prisitvirtinę prie šluotelės pavidalo žiedyno ašies. Apyžiedžio lapeliai gelsvai balti, kvapūs. Vainiklapių ir taurėlapių po 3. Kuokeliai – 6, piestelė – 1. Mezginė su 3 sėklapradžiais, bet tik iš vieno išsivysto sėkla. Žiedus apdulkina bitės. Vaisius – rutuliškas arba verpstiškas kaulavaisis su juodu odišku egzokarpiu, sultingu ar sausu mezokarpiu ir 1 sėkla. Sėklas platina vaisiais mintantys paukščiai ir žinduoliai, rečiau vanduo. Daugelio rūšių sabalpalmės yra dekoratyviniai augalai, želdynuose auginamos atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Labiausiai paplitusios mažoji sabalpalmė (Sabal minor), meksikinė sabalpalmė (Sabal mexicana), palmetinė sabalpalmė (Sabal palmeto), puertorikinė sabalpalmė (Sabal causiarum).
Iš puertorikinės sabalpalmės lapų ir plaušų pinami dembliai, skrybėlės ir kiti dirbiniai. Lietuvoje kambariuose ir darbo patalpose, oranžerijose gana retai auginamos mažoji sabalpalmė ir palmetinė sabalpalmė.
849