Sacharà (angl. Sahara, arab. As Saḥrā’), dykuma Afrikos šiaurėje. Apima Maroko, Tuniso, Malio, Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto, Čado, Sudano, Nigerio valstybių bei Vakarų Sacharos didžiausias dalis. Plotas apie 8,6 mln. km2 (kitais duomenimis, 9,4 mln. km2); didžiausia dykuma pasaulyje, užima 30 % Afrikos teritorijos. Ilgis (iš rytų į vakarus) 5700 km (kitais duomenimis, 4800 km), plotis (iš šiaurės į pietus) 2000 km (kitais duomenimis, 1800 kilometrų). Dykumą vakaruose riboja Atlanto vandenynas, šiaurėje – Atlaso kalnai, Viduržemio jūra, rytuose – Raudonoji jūra, pietuose – senosios nejudančios smėlio kopos ties 16° šiaurės platumos.
Reljefas
Paviršius lyguminis, vyrauja 200–500 m aukštis. Daug nenuotakių įlomių. Sacharos kraštovaizdyje vyrauja akmeningosios dykumos (hamados), smėlingosios dykumos (ergai), druskožeminės dykumos (sebhos), skaldingosios dykumos (regai, seryrai). Apie 2 mln. km2 Sacharos ploto užima didelės depresijos ir smėlynai (didžiausi: Igidi ergas, Šešo ergas, Didysis Vakarų ergas ir kiti). Sachara susideda iš Vakarų Sacharos, Achaggaro kalnų, Tibesti kalnų, Airo kalnų, Ténéré dykumos ir Libijos dykumos. Didžiausias aukštis 3415 m (Emi Koussi ugnikalnis, Tibesti kalnai Čado šiaurinėje dalyje). Žemiausia vieta – 137 m žemiau jūros lygio (al Kattaros depresija Egipte).
Sacharos smėlynai
oazė
Geologinė sandara
Sacharos teritorija yra Afrikos–Arabijos platformos vakarinėje dalyje. Platforma susidariusi iš stipriai susiraukšlėjusių ir denuduotų prekambro uolienų. Sacharos šiaurėje ir pietuose – fanerozojaus nuosėdinėmis uolienomis padengtos žemumos. Sachara iškilo oligoceno epochoje. Dykumoje yra geležies, mangano, vario rūdų, fosfatų, naftos, gamtinių dujų, akmens anglių, aukso, volframo, urano.
Klimatas
Ennedi plynaukštės kraštovaizdis
Sacharoje vyrauja du klimato tipai: sausas subtropinis žemyninis Sacharos šiaurėje (ypač didelė temperatūrų paros ir metinė amplitudės, šaltos žiemos, karštos vasaros, du lietingieji laikotarpiai) ir sausas tropinis žemyninis pietuose (temperatūrinis metinis ciklas, priklausantis nuo Saulės deklinacijų, švelnios sausos žiemos, karštos sausos vasaros, nereguliarūs krituliai). Klimatą formuoja šiaurės rytų pasatai. Sacharos šiaurinėje dalyje sausio didžiausia temperatūra 20 °C, karščiausio mėnesio (rugpjūčio) – 40–45 °C; pietinėje dalyje sausio – 30–35 °C ir karščiausio mėnesio (kovo) nuo 40–45 °C iki 50–52 °C. Aukščiausia užregistruota temperatūra 58 °C (Libijoje). Sacharos žemės paviršius įkaista iki 70–80 °C. Žiemą žemės paviršiuje būna šalnos (kalnuose iki –18 °C). Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas. Per metus iškrinta mažiau kaip 200 mm kritulių Sacharos periferijoje, 50 mm centrinėje dalyje. Per metus išgarinama 2500–6000 mm, oro drėgnumas 30–50 %.
Hidrografinės sąlygos
Upės ir ežerai dykumoje daugiausia sezoniniai, tik Sacharos pietuose telkšo Čado ežeras, pietvakarinėje dalyje teka Nigeris, rytinėje dalyje – Nilas. Sacharos šiaurinėje dalyje yra vadžių. Slūgso didelis požeminio vandens baseinas, formuojantis oazes (al Bachrija, Ghardaia, Timimunas, al Kufra, Siva).
Dirvožemiai
Dirvožemiai skaldingi, akmeningi, smėlingi, nemaistingi, biologiškai neaktyvūs; vyrauja pradžiažemiai, kalciažemiai ir smėlžemiai. Tik kai kur randama azotą fiksuojančių bakterijų. Depresijose dirvožemiai druskingi. Dykumos pakraščiuose dirvožemiai maistingesni.
Augalija ir gyvūnija
Augalija skurdi. Skiriami 8 ekoregionai: Atlanto pakrantės dykuma, Šiaurės Sacharos stepės ir savanos, Sacharos dykuma, Pietų Sacharos stepės ir miškai, Vakarų Sacharos kalnuoti kserofitiniai miškai, Tibesti-Džebel Uvainato kalnuoti kserofitiniai miškai, Sacharos halofitai, Tanezruftas. Augalai priklauso holarktinei sričiai su kai kuriais Viduržemio jūros augalijos bruožais. Prisitaikę augti dykumų sąlygomis – turi gilias šaknis, prisitaikę prie druskingo dirvožemio (halofitai), auga tik po lietaus (efemerai). Yra apie 500 augalų rūšių; dažniausi: akacijos, eglūnai, efedros. Gyvūnija priklauso holarktinei ir etiopinei zoogeografinėms sritims (apie 4000 rūšių). 40 % gyvūnų – Afrikos endemikai, apie 12 % – Sacharos endemikai. Gyvena geltonieji skorpionai, fenekai, pilkšvosios lapės, smėlinės lapės, adaksai, dorkai, gepardai, savaniniai varanai, raguotosios angys, hieniniai šunys, Nilo krokodilai.
Sacharos oazių augalija
Ūkis. Gyventojai
karavanas
Veisiami kupranugariai, avys, ožkos. Oazėse auginama datuliniai finikai, imbierai, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, javai, daržovės. Sacharoje gyvena apie 3 mln. gyventojų (vidutinis tankis 0,4 žm./km2), daugiausia Alžyro šiaurėje (Viduržemio jūros pakrantėje) ir atskirose oazių grupėse (tankis apie 1000 žm./km2). Kitos teritorijos retai gyvenamos arba negyvenamos. Pagal etninę sudėtį daugiausia berberų, arabų, tuaregų, tūbų. Sacharos didžiausi miestai – Tugurtas, Uargla, Laguatas (Alžyras), al Kufra, Murzukas (Libija), ad Dachla (Vakarų Sachara), al Bachrija (Egiptas).
2234