sacharinas

sacharinas

sacharnas, 2‑sulfobenzenkarboksirūgštiẽs imdas, heterociklinis junginys. Bespalviai saldūs kristalai. Molekulinė masė 183,18. Lydymosi temperatūra 229–229,7 °C. Gerai tirpsta šarminių metalų karbonatų, pvz., sodos, vandeniniame tirpale, netirpsta vandenyje. Reaguodamas su šarmais sudaro druskas. Gaunamas kalio permanganatu oksiduojant 2‑metilbenzensulfonamidą. Pramonėje ir buityje naudojamas natrio sacharinatas, kristalozė, C₇H₄NNaO₃S·2H₂O. Gerai tirpsta vandenyje (700 g/l), yra 550 kartų saldesnis už sacharozę (cukrų). Vienas pirmųjų sintetinių saldiklių. Juo saldinami gėrimai, pieno produktai, kramtomoji guma, padažai, konditerijos gaminiai, dantų pasta. Kaip maisto priedas E 954 leidžiamas naudoti 90 pasaulio šalių, t. p. ir Lietuvoje. Sacharino dedama į elektrolitus (blizgodaris).

Sachariną 1879 susintetino Ira Remsenas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Constantinas Fahlbergas (Rusija). Pradėtas gaminti ir naudoti 20 a. pradžioje, ypač intensyviai – per I ir II pasaulinius karus dėl cukraus stygiaus.