sacharozė
sacharòzė (gr. sakcharon < skr. śárkará – manai, grūdėtasis cukrus), D‑sacharòzė, ruñkelių cùkrus, cukrãnendrių cùkrus, disacharidas, susidedantis iš gliukozės ir fruktozės liekanų, susijungusių glikozidiniu ryšiu. Bespalviai kristalai. Molekulinė masė 342,31. Gerai tipsta vandenyje, tirpsta poliniuose organiniuose tirpikliuose, netirpsta bevandeniuose alkoholiuose, nepoliniuose organiniuose tirpikliuose. Atspari šarmams, rūgštys ir fermentai hidrolizuoja – ji virsta D‑gliukozės ir D‑fruktozės mišiniu. Sacharozė svarbi visų chlorofilo turinčių augalų medžiagų apykaitai. Gaunama iš cukranendrių, cukrinių runkelių. Naudojama maisto (saldiklis, konservantas), chemijos (etanolio, butilo alkoholio, glicerolio, citrinų rūgšties, dekstrano gamyba), farmacijos pramonėje. Gyvūnų organizmas jos nesintetina.