šachmãtai (pers. šah – karalius + arab. mata – mirė), sporto žaidimas, kuriam būdinga sportinės kovos, abstraktaus loginio mąstymo ir meninės kūrybos elementų darna.
Taisyklės
šachmatų lenta su šachmatų figūromis
Žaidžia 2 žaidėjai kvadratinėje lentoje, kuri padalyta į 64 vienodo dydžio pakaitomis išdėstytus šviesius ir tamsius langelius – laukelius. Abu varžovai turi po 8 figūras (karalius, valdovė, 2 bokštai, 2 rikiai, 2 žirgai) ir po 8 pėstininkus; vieno figūros ir pėstininkai balti, kito – juodi. Kiekviena figūra kilnojama (vaikšto) tam tikru būdu ir, išskyrus karalių, gali būti varžovo nukirsta. Žaidimą (partiją) pradeda baltieji, toliau ėjimai daromi paeiliui. Šachmatų partijos pagrindinės dalys: debiutas (žaidimo pradžia – pirmieji ėjimai), mitelšpilis (žaidimo vidurys) ir endšpilis (žaidimo pabaiga, arba baigmė). Žaidimo tikslas – paskelbti varžovo karaliui matą. Jeigu nei vienas, nei kitas žaidėjas negali to pasiekti, partija baigiama lygiosiomis (pvz., patas). Laimėti partiją stengiamasi įvairiais būdais, dažniausiai įgyjant materialinę persvarą (daugiau figūrų arba pėstininkų negu varžovas) arba kombinacijomis (priverstinių ėjimų, tiek baltųjų, tiek juodųjų, serijomis, turinčiomis duoti naudos tam žaidėjui, kuris jas pradėjo). Per šachmatų varžybas (turnyrus) skiriamas ribotas laikas ėjimams apgalvoti; jis kontroliuojamas laikrodžiais.
Paplitę ir korespondenciniai šachmatai (šachmatai susirašinėjant) – šachmatų žaidimas neakivaizdžiai (per atstumą) pagal Tarptautinės korespondencinių šachmatų federacijos (ICCF) taisykles. Ėjimai buvo pranešami laiškais, per radiją, televiziją, telegrafu, telefonu. 21 a. paplito žaidimas elektroniniu paštu (varžybų laikas sutrumpėjo nuo 4 iki 2 metų).
Nuo 2005 įsivyravo naujausias būdas – žaidimas per interneto serverį (visi partijos užrašai saugomi serveryje, kompiuterio ekrane yra šachmatų lenta su figūromis, ėjimus galima daryti perkeliant figūrą į norimą laukelį ir paspaudžiant kelis mygtukus). Daugelis šachmatininkų ėjimams apskaičiuoti naudojasi kompiuteriais.
Atskira šachmatų kūrybos sritis yra šachmatų kompozicija – kūrimas dirbtinių pozicijų (uždavinių, etiudų) su tam tikra užduotimi (pvz., paskelbti matą 3 ėjimais), kurią galima įvykdyti dažniausiai tik vienu, sunkiai surandamu būdu. Gera šachmatų populiarinimo priemonė yra simultanas.
Istorija
Šachmatai atsirado 5 a. Indijoje. Ankstyvasis jų prototipas vadinosi čaturanga. Antroji istorinė šachmatų pakopa buvo šatrandžas. Jis į Europą (pirmiausia į Ispaniją) pateko iš Artimųjų Rytų. Šatrandžo taisyklės galutinai susiklostė 16 amžiuje. Iš šatrandžo kilo šiuolaikiniai šachmatai. Pirmasis tarptautinis turnyras įvyko 1851 Londone. Šiuolaikinių šachmatų pozicinio žaidimo principus 19 a. antroje pusėje suformulavo W. Steinitzas (Austrija). 1924 įkurta Tarptautinė šachmatų federacija (Fédération Internationale des Échecs, FIDE), 1928 – Tarptautinė korespondencinių šachmatų federacija (International Correspondence Chess Federation, ICCF; iki 1951 veikė kitais pavadinimais). Nuo 1886 rengiamos vyrų (1 lent.), nuo 1927 moterų (2 lent.) šachmatų varžybos dėl pasaulio čempiono vardo. Jų sistema: zoninės varžybos, tarpzoniniai turnyrai, pretendentų mačai, mačas su pasaulio čempionu. Nuo 1927 kas 2 m. rengiamos vyrų, nuo 1957 – moterų šachmatų olimpiados (komandiniai pasaulio čempionatai); tiek vyrų, tiek moterų komandą sudaro 4 žaidžiantys ir 1 atsarginis šachmatininkai (šachmatininkės).
šachmatų varžybos tarp J. R. Capablancos (kairėje) ir E. Laskerio (apie 1923)
1
2
* 1993 išstojo iš FIDE, įkūrė PCA
** PCA pasaulio čempionas
Lietuvoje
Lietuvoje šachmatai žinomi nuo 18 a. (Trakų pilies apylinkėse rasta šachmatų figūrėlių). 1879 Klaipėdoje įvyko antrasis Rytų Vokietijos šachmatų sąjungos kongresas. 1887 Vilniuje įkurtas šachmatų būrelis, kuris 1912 Vilniuje suorganizavo Rusijos šachmatininkų suvažiavimą (dalyvavo A. Aliochinas, Aronas Nimcovičius). 1920 Kaune įkurtas šachmatų klubas.
1926 pirmuoju Lietuvos šachmatų čempionu tapo Z. A. Machtas, 1938 pirmąja čempione – Elena Raclauskienė (Lukauskienė).
1930–39 Lietuvos šachmatininkų komanda 6 kartus dalyvavo pasaulio olimpiadose (didžiausias laimėjimas – 7 vieta 1933). 1929 įkurta Lietuvos šachmatų sąjunga (1930 ji priimta į Tarptautinę šachmatų federaciją), 1991 – Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija (1992 priimta į Tarptautinę korespondencinių šachmatų federaciją). Žymesnieji Lietuvos šachmatininkai: K. Baginskaitė, Algirdas Bandza, Mindaugas Beinoras, A. Butnorius, R. Cholmovas, Dagnė Čiukšytė, V. Čmilytė, Vilma Dambrauskaitė, Virginijus Dambrauskas, Deimantė Daulytė, Viktoras Gavrikovas, Virginijus Grabliauskas, Kęstutis Kaunas, Vilhelmina Kaušilaitė (Kutavičienė), Valery Kazakouski, A. Kveinys, Kęstutis Labeckas, Aidas Labuckas, D. Lapienis, Tomas Laurušas, Vitalijus Majorovas, V. Mališauskas, V. Mikėnas, Gediminas Miškinis, Matas Narmontas, Maksimas Novikas, Gintautas Piešina, Emilis Pileckis, Paulius Pultinevičius, Elena Raclauskienė (Lukauskienė), Gediminas Rastenis, E. Rozentalis, Darius Ruželė, Vidmantas Satkus, Jonas Sidabras, Titas Stremavičius, Vaidas Sakalauskas, Gediminas Šarakauskas, M. Šeinbergas, Vytautas Šlapikas, Š. Šulskis, P. Tautvaiša, A. Uogelė, Povilas Vaitonis, Vytautas Vaznonis, I. Vistaneckis, Antanas Zapolskis, Darius Zagorskis, S. Zaksaitė.
G. Kasparovo simultanas Vilniaus televizijos bokšte (1984)
-debiutas; -mitelšpilis; -endšpilis; -šatrandžas
3
4
* žaidė vyrų čempionate
100 šachmatų lentų Vilniaus Lukiškių aikštėje (2018)