sačidanánda (< skr.), hinduizmo vedantos mokykloje – grynoji būtis, grynoji sąmonė, grynoji palaima. Metaforiškai nusako 3 esmingus vieningojo Brahmano aspektus: ontologinį pirmumą, epistemologinį nelygstamumą ir aksiologinį kraštutinumą. Advaitos vedantos požiūriu, sačidananda yra pati Brahmano prigimtis (svarūpa). Sačidananda nėra kokybės, nes Aukščiausioji Tikrovė yra nesavybinga (nirguna) ir nedali (akala). Kiekvienas iš šių 3 aspektų laikomas tapačiu kitiems 2, jų skyrimą sukelia maja. Sačidananda yra subjektyviam ekstaziškam patyrimui (anubhava) prieinama Brahmano, objektyviai besireiškiančio kaip Tiesa, Žinojimas ir Neribotybė (Satja, Džnana ir Ananta), tikrovė. Višištadvaitos vedantos ir dvaitos vedantos mokyklose sačidananda reiškia Brahmano savybes ir šia trejopa nuosaka Dievystė traktuojama kaip amžinai esantis, visa žinantis ir palaimingųjų kokybių kupinas Yšvara, kuris yra pažinimo ir veikimo subjektas. Šaktams sačidananda yra aukščiausiosios Šaktės (Parašaktės), suvokiamos kaip Esančiausioji, Sąmoningiausioji ir Palaimingiausioji Devė, prigimtis.
171