sadukiẽjai (hebr. sadduqim), žydų religinė grupė. Susiformavo apie 200 prieš Kristų. Sadukiejai dalyvavo Judėjos religiniame, politiniame, ekonominiame gyvenime, buvo fariziejų priešininkai, palankūs helenistinei kultūrai ir romėnų valdžiai.
Sadukiejams daugiausia priklausė pasiturinti visuomenės dalis (kunigai, pirkliai, kilmingieji). Daugelis jų buvo Sanhedrino (Aukščiausiojo Teismo) nariai. Tikėtina, pavadinimas sadukiejai yra kilęs iš karaliaus Dovydo laikais veikusio aukščiausiojo kunigo Cadoko (2 Sam 8, 17), kurio palikuoniai sudarė Pirmosios ir Antrosios šventyklų (Jeruzalės šventykla) kunigų hierarchiją (nors ne visi jie buvo sadukiejai), vardo. Manoma, sadukiejų iškilimas ir galia rėmėsi genealogija ir aukšta visuomenine padėtimi, todėl žemesniųjų sluoksnių žmonės nebuvo jiems palankūs. Patikimų šaltinių apie sadukiejų ir jų mokymą yra mažai. Neigiamo požiūrio į juos yra Talmude, Naujajame Testamente, šiame smerkiami ir sadukiejų, ir fariziejų mokymai (Mt 16, 6; Apd 4).
Sadukiejai nepripažino Sakytinės Toros tradicijos. Biblijos (Tanacho) Įstatymus suprato pažodžiui, neigė tikėjimą antgamtiniais reiškiniais, nepripažino mirusiųjų prisikėlimo, sielos nemirtingumo; turėjo savo kalendorių. Fariziejai manė, kad sadukiejai siekia vien tik prabangaus gyvenimo, todėl ilgainiui žodis sadukiejus ėmė reikšti eretiką. Sadukiejijų ir fariziejų nesutarimų pagrindas yra skirtinga Dievo samprata (fariziejai jį laikė transcendentine, žmogui nesuprantama būtybe, o sadukiejai suvokė antropomorfiškai).
Po Antrosios šventyklos sugriovimo (apie 70 po Kristaus) sadukiejai išnyko. Jų mokymo elementų yra karaizme.
2182