Sagunto (Sagùntas), katalonų k. Sagunt, miestas Ispanijos rytuose, Valensijos autonominėje srityje, apie 25 km į šiaurę nuo Valensijos miesto, prie Palancijos žemupio, netoli Viduržemio jūros.
Sagunto panorama; romėnų amfiteatras, toliau – tvirtovės liekanos
67 300 gyventojų (2021); priklauso Valensijos aglomeracijai. Prekybos uostas (apie 5 km į rytus nuo Sagunto centro, prie Viduržemio jūros; įvežama geležies rūda, akmens anglys, išvežami citrusiniai vaisiai), jachtų uostas. Per Sagunto eina Barselonos–Valensijos geležinkelis ir automobilių magistralė. Juodoji metalurgija (Sagunto – vienas svarbiausių juodosios metalurgijos centrų Ispanijoje), chemijos (mineralinių trąšų), statybinių medžiagų (cemento), maisto (vyno, aliejaus) pramonė. Sagunto apylinkėse drėkinamose žemėse auginami apelsininiai ir tikrieji citrinmedžiai, ryžiai. Turizmas. Sagunto archeologijos centras, Sagunto istorijos muziejus, Švč. Jėzaus Kristaus Kraujo brolijos Kraujo muziejus. Ties Sagunto prie Viduržemio jūros – Grao de Sagunto pajūrio kurortas (smėlėti paplūdimiai). Į vakarus nuo Sagunto yra Sierra Calderonos gamtos parkas.
Architektūra
Išliko senovės miesto (5–3 a. pr. Kr.), Dianos šventyklos (5–4 a. pr. Kr.) liekanos. Romėnų amfiteatras (1–2 a., 20 a. rekonstruotas), masyvūs cirko vartai (2–3 a.), Jėzaus Kristaus Išganytojo (13 a.), Švč. Mergelės Marijos (pradėta 1334) bažnyčia, rotušė (18 a.). Sagunto tvirtovės liekanos užima beveik kilometro ilgio plotą; perimetras maždaug sutampa su 11 a. tvirtovės plotu.
Istorija
Dabartinio Sagunto vietoje 5 a. pr. Kr. buvo keltiberiškos genties įtvirtintas centras Arsė. Vėliau jo vietoje, manoma, graikų kolonistai iš Zakinto įkūrė Sagunto miestą. 225 pr. Kr. jis minimas kartaginiečių karvedžio Hasdrubalo ir Romos sutartyje (lotyniškai Saguntum). 219 pr. Kr. po apsiausties (aprašyta istoriko Tito Livijaus) miestą užėmė Kartaginos karvedys Hanibalas. 214 pr. Kr. romėnai Saguntą atkariavo, miestiečiai gavo Romos pilietybę. 8 a. Ispaniją nukariavus arabams miestas pervadintas į Murviedro (lotyniškai muri veteris – senos sienos arba veteranų sienos), miestas suklestėjo, pastatyta daug mečečių, mokyklų, diduomenės rūmų. 1238 Sagunto nukariavo Aragono karalius Jokūbas I. 1811–14 miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Po 1868 revoliucijos naujoji provincijos vyriausybė miestui sugrąžino antikinį pavadinimą – Sagunto. 20 a. pradžioje pertvarkytas uostas, greta plėtojosi jo poreikiams reikalinga infrastruktūra. 20 a. 9 dešimtmetyje dėl tarptautinių koncernų didelių investicijų atnaujinti plieno gamybos verslai.
2271
Saguntum; Murviedro