Šahrisabz (Shahrisabz, Šachrisãbzas), miestas Uzbekijos pietryčiuose, į pietus nuo Samarkando. 98 400 gyventojų (2012). Per Šahrisabzą eina Termizo–Samarkando plentas. Tekstilės (medvilnės), maisto pramonė. Tradiciniai siuvinėjimo, keramikos dailieji amatai.
Architektūra
Mėlynojo kupolo mečetė Šahrisabze (1436)
Istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000). Svarbiausi statiniai: Ak Sarajus, arba Baltieji rūmai (1380–1404, išliko fragmentai), laidojimo kompleksas Dorus Saodat (14 a. pabaiga–15 a.), Meditacijos namų (15 a.; su 2 mauzoliejais, Mėlynojo kupolo mečete, 1436), viešųjų pirčių (15–16 a.) kompleksai, dengtas turgus (18 amžius).
Istorija
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje įkurtas sogdų, vadintas Kešu. 6–4 a. pr. Kr. priklausė Achaimenidams. 329 pr. Kr. užėmė Aleksandras Makedonietis, plito helenistinė kultūra. 3–2 a. pr. Kr. priklausė Graikų‑baktrų karalystei. 1–3 a. Kešui darė įtaką Kušanų karalystė. Vienas svarbesnių Didžiojo šilko kelio, Sogdo miestų. 4–5 a. valdė eftalitai, 567–658 – tiurkų kaganatas. 710 užėmė arabai, tapo pasipriešinimo arabams ir islamo plitimui centru. Suklestėjo 14 a. ketvirtame ketvirtyje tapęs prie Šahrisabzo gimusio Timūro rezidencija, kai kurių Timūridų laidojimo vieta; pradėtas vadinti dabartiniu pavadinimu. 16–18 a. priklausė Bucharos chanatui. 18 a. viduryje išsikovojo dalinę autonomiją. 1869 užėmė Rusija.
2271
Kešas