Saidà (Saydā), miestas Libane, prie Viduržemio jūros, į pietvakarius nuo Beiruto; al Džanubo (Pietų) muchafazos centras.
Apie 250 000 gyventojų aglomeracijoje (2022). Prekybos (išvežama nafta) ir žvejybos uostas. Per Saidą eina Beiruto–Suro geležinkelis ir automobilių magistralė. Naftos perdirbimas, maisto, odos pramonė. Naftos ir jos produktų terminalas (naftotiekis iš Saudo Arabijos). Saidos apylinkėse auginama kviečiai, daržovės, alyvmedžiai, vynmedžiai, citrusiniai augalai, bananai. Libano universitetas, kitos aukštosios mokyklos.
Architektūra
Šv. Liudviko pilies griuvėsiai (12 a.), Didžioji mečetė (pastatyta vietoj 12 a. krikščionių bažnyčios) su minaretu, Khan el Franj karavansarajus (16–17 amžius). Saloje, kurią su miestu jungia mūrinis tiltas, – kryžininkų jūrų pilies griuvėsiai (12–13 a., atstatyta 17–18 a., vėliau sugriauta). Prie Saidos – finikiečių Ešmūno šventyklos liekanos (10–5 a. pr. Kr.) ir nekropolis.
kryžininkų jūrų pilies griuvėsiai Saidoje (12–13 a., atstatyta 17–18 a.)
Istorija
Senovės laikais Saidos vietovėje buvo finikiečių Sidono miestas, įkurtas ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje. Sidonas, kaip ir gretimi miestai (Beirutas, Biblas, Tyras), pamažu virto miestu‑valstybe. Mieste buvo plėtojami amatai (gaminamas spalvotas stiklas, apdirbami metalai, statomi laivai), prekyba (ir su užsienio kraštais). Nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų priklausė Finikijai. Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų (su pertraukomis) buvo senovės Egipto politinės ir ekonominės įtakos sferoje. 11 a. pr. Kr., nurungęs gretimus miestus, tapo svarbiausiu Finikijos jūrų uostu; dažnai buvo vadinamas finikiečių miestų motina. Pasak šaltinių, tuo metu vien tik su Egiptu prekiavo apie 50 Sidono laivų. Jo turtai masino užkariautojus; Asirijos karalius Tiglatpalasaras I (1115–1077 pr. Kr.) įsiveržė į Finikiją ir privertė sidoniečius sumokėti duoklę. 10–9 a. pradžioje Sidonas virto ir svarbiu bronzos bei aukso apdirbimo centru. Pasak Biblijos, miesto pirkliai teikė medieną Dovydui, Saliamonui ir kitiems žydų valdovams šventyklų ir kitų pastatų statybai. 9 a. pr. Kr. Sidonas įkūrė koloniją Kipre, 8 a. pr. Kr. – Šiaurės Libane.
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Finikijoje įtaką iš Sidono pamažu perėmė Tyras. 8–7 a. pr. Kr. (su pertraukomis) valdomas Asirijos, 7 a. pabaigoje užimtas Babilonijos, 538 – Persijos Achaimenidų; valdant persams priklausė Finikijos miestų sąjungai ir turėjo autonomiją. 351 pr. Kr., po nesėkmingo sukilimo prieš Persiją, beveik visiškai sugriautas, gyventojai išvaryti į Babiloną. 332 pr. Kr. pasidavė Aleksandrui Makedoniečiui; už tai gavo dalį Tyrui priklausiusių žemių. Žlugus jo sukurtai imperijai Sidonas atiteko Seleukidų valstybei; 111 pr. Kr. gavo autonomiją. 64 pr. Kr. užimtas Romos karvedžio Pompėjaus Didžiojo ir prijungtas prie Romos Sirijos provincijos; kurį laiką turėjo plačią autonomiją. Romos valdymo laikais suklestėjo. Pasak Strabono, tuo metu Sidonas garsėjo matematikos, astronomijos, navigacijos mokslo laimėjimais. Plito krikščionybė. 395 atiteko Bizantijai. 501 sugriautas per žemės drebėjimą. 6 a.–7 a. pradžioje Sidonas, kaip ir visa Viduržemio jūros pakrantė, tapo Bizantijos ir Persijos karų zona; miestas smuko.
637 užimtas arabų; paplito arabų kalba ir islamas. Per I kryžiaus žygį (1096–99) užimtas kryžininkų; priklausė Jeruzalės karalystei. 13 a. mieste kryžininkai pastatė stiprią tvirtovę. 1187 užimtas Salacho ad Dino ir atiteko Egipto mameliukams. 1516 Sidonas buvo užkariautas Osmanų imperijos ir pavadintas Saida. 1918 Saida buvo okupuota Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenių. Nuo 1920 priklausė Prancūzijos Libano mandatinei teritorijai. 1940 06–1941 06 valdoma Vichy režimo administracijos. 1941 06 užimta Laisvosios Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenės. Nuo 1943 12 priklauso Libanui. 1948 Libano valdžia iš Saidos išvarė visus žydus, o jų turtą konfiskavo. 6–7 dešimtmetyje Saidoje įsikūrė daug pabėgėlių palestiniečių. Per Libano pilietinį karą (1975–90) apgriauta. 1982 06–1985 okupuota Izraelio kariuomenės. Sidonas minimas Homero Odisėjoje ir Biblijoje (35 kartus).
2271
Sidonas