Saint‑Germain‑en‑Laye (Sen Žermènas prie Lė), miestas Prancūzijoje, Île‑de‑France’o administraciniame regione, į vakarus nuo Paryžiaus (priklauso jo aglomeracijai).
44 750 gyventojų (2018). Įsikūręs Senos kairiajame krante. Prabangi gyvenamoji ir poilsio vietovė. Turizmas. Capcom Entertainment France bendrovės būstinė. Nacionalinis archeologijos, miesto, dailininko Maurice’o Denis muziejai, kompozitoriaus C. A. Debussy gimtasis namas muziejus. Į šiaurę nuo miesto yra Saint‑Germain‑en‑Laye miškas, į pietvakarius – Marly miškas.
Senieji rūmai Saint‑Germain‑en‑Laye (16 a. vidurys, rekonstruoti 1864, architektas E. Millet; dabar Nacionalinis archeologijos muziejus)
Architektūra
Senieji rūmai (dabartiniai pastatyti 16 a. viduryje, rekonstruoti 1864, architektas E. Millet; seniausios dalys – liepsnotosios gotikos Šventoji koplyčia, 13 a., architektas P. de Montreuil’us, bokštas, 14 a.; dabar Nacionalinis archeologijos muziejus) su parku (1674, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), Naujųjų rūmų (1556, architektas Ph. Delorme’as, neišliko) Henriko IV paviljonas (16 a. antra pusė).
Sakraliniai statiniai: Šv. Germano bažnyčia (1765–1827, pagal architekto N. M. Potaino projektą, rekonstruota 1881, architektas J. Nicolle’is; ilsisi Anglijos, Škotijos ir Airijos karaliaus Jokūbo II palaikai), Šv. Tomo seserų vienuolyno (18 a. pabaiga, architektas A.‑F. Peyre’as), Šv. Liudviko ligoninės (1883, architektas A.‑N. Normand’as) koplyčia.
Yra 17–18 a. otelių (Rochefoucauld 1777, dabar rotušė), rūmų (neogotikiniai Hennemont’o, 20 a. pradžia, dabar mokykla); paviljonas de la Muette (1775, architektas J.‑A. Gabrielis).
2271
Istorija
Saint‑Germain‑en‑Laye įkurtas 1025, kai Prancūzijos karalius Robertas II Pamaldusis čia pastatydino vienuolyną. Apie 1124 Karalius Liudvikas VI Didysis pastatydino nedidelę pilį, prie jos plėtojosi vienuolyno (jo vyriausiąjį skirdavo karalius) valdoma gyvenvietė. Per Šimtametį karą (1337–1453) 1346 Saint‑Germain‑en‑Laye sudegino Anglijos kariuomenė. Apie 1366 pilis atstatyta, bet 1417–40 miestą vėl buvo užėmę anglai. Nuo karaliaus Pranciškaus I valdymo laikų (1515–47) Saint‑Germain‑en‑Laye tapo karalių mėgstama rezidencijos vieta. 1559–1600 pilis perstatyta renesanso stiliumi, miestelio gyventojai vertėsi prekyba, 1561 įkurta stiklo gamybos manufaktūra.
Saint‑Germain‑en‑Laye klestėjo iki 1682, kai karaliaus dvaras galutinai persikėlė į Versalį. Miestas dar labiau smuko per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją, trečdaliu sumažėjo gyventojų. 1809–1914 čia veikė Sain‑Cyro karo akademijos filialas – kavalerijos karininkų mokykla. 19 a. miestas tapo turizmo centru: 1837 nutiestas Saint‑Germain‑en‑Laye ir Paryžių jungiantis geležinkelis, 1862 atidarytas Keltų ir galų romėnų senienų muziejus (dabar Nacionalinis archeologijos muziejus).
Pasibaigus I pasauliniam karui pilyje 1919 pasirašyta Saint-Germaino taikos sutartis, pagal kurią panaikinta Austrijos‑Vengrijos imperija. Per II pasaulinį karą čia buvo Vokietijos kariuomenės, 1954–67 – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Europoje generalinis štabas.