Saint-Germaino taika (Sen Žermèno taikà), Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių Antantės valstybių taikos sutartis su pralaimėjusia Austrija‑Vengrija. Pasirašyta 1919 09 10 Paryžiaus priemiestyje Saint-Germain-en-Laye.
Sutartis pripažino, kad Austrijos‑Vengrijos imperija suiro ir jos vietoje susikūrė Austrija, Čekoslovakija, Vengrija bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė. Draudė Austrijai atsisakyti valstybingumo (tuo siekta išvengti jos prijungimo prie Vokietijos, t. y. anšliuso). Austrija atsisakė dalies teritorijos: Vakarų Galicija pripažinta Lenkijai, Užkarpatės Ukraina – Čekoslovakijai, Bukovina ir dalis Banato – Rumunijai, Pietų Tirolis ir Istrija – Italijai, Dalmatija, Vakarų Kraina, Pietryčių Karintija (po 1920 plebiscito grąžinta Austrijai), dalis Štirijos – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei. Be to, Austrija prarado karinį ir prekybinį laivyną Adrijos jūroje ir Dunojuje, įsipareigojo sumokėti nugalėjusioms valstybėms reparacijas (vėliau nuo jų mokėjimo buvo atleista), leisti joms laisvai gabenti krovinius per savo teritoriją. Austrijai uždrausta turėti visuotinės karo prievolės pagrindu sudarytą kariuomenę.
Austrijos kancleris K. Renneris per Saint‑Germaino taikos derybas (Saint-Germain-en-Laye, 1919 06 02)
1919 10 17 Saint‑Germaino taiką ratifikavo Austrijos Steigiamasis susirinkimas (įsigaliojo 1920 07 16).