Saint Kildos salos

Saint Kildos salos (Sent Kldos sãlos), salų grupė Atlanto vandenyne, prie Škotijos šiaurės vakarinių krantų, Išorinių Hebridų salyne. Priklauso Didžiajai Britanijai. Salų plotas 8,546 km². Apima Hirtos (plotas 6,7 km²), Duno, Soay ir Boreray salas. Didžiausias aukštis 430 m (Conachairo uola).

Saint Kildos salos – išnykusio vulkaninio žiedo liekanos. Saint Kildos salos susidariusios iš gabro, bazalto, doleritų ir granofyrų. Vieni aukščiausių klifų pasaulyje (aukščiausias – 191 m, Stac an Arminas).

Pakrantėse peri jūriniai paukščiai (pufinai, padūkėliai).

Saint Kildos salos negyvenamos nuo 1930. Gausu archeologijos vertybių: senųjų gyvenviečių, suformuotų laukų sistemų, pastatų, tradicinių akmeninių namų liekanų.

Saint Kildos salos – nacionalinis gamtos draustinis (įkurtas 1957), įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (1986).