Saint‑Malo (Sen Malò), miestas Prancūzijos šiaurės vakaruose, Bretanėje, apie 75 km į šiaurės vakarus nuo Rennes’o, prie Lamanšo sąsiaurio Saint‑Malo įlankos, Rance’o upės estuarijos dešiniajame krante.
Saint‑Malo įlanka ir Saint‑Malo miestas; priekyje – senamiestis
46 100 gyventojų (2017). Prekybos, žvejybos, keleivių ir jachtų uostas. Keltai į Poole’ą, Portsmouthą, Weymouthą (Didžioji Britanija). Geležinkelis ir automobilių magistralė į Rennes’ą (pro jį eina Paryžiaus–Bresto greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė). Dinard’o–Pleurtuit–Saint‑Malo oro uostas (95 814 keleivių, 2019).
Maisto (žuvų, pieno), elektrotechnikos, siuvimo pramonė, laivų statyba. Netoli Saint‑Malo, prie Rance’o upės estuarijos, yra elektrinė, naudojanti jūros potvynių ir atoslūgių energiją (pastatyta 1966, pirmoji tokio tipo elektrinė pasaulyje, galia 240 MW).
Turizmas (Saint‑Malo – lankomiausias Bretanės objektas; vasarą turizmo sezono metu jo gyventojų padaugėja iki 200 000). Vandens sportas. Balneologijos ir pajūrio kurortas. Nacionalinės aukštosios jūrininkystės mokyklos skyrius (mokykla įkurta 2010 sujungus Havro, Marselio, Nantes’o ir Saint‑Malo prekybos laivynų nacionalines mokyklas), Saint‑Malo aukštoji vadybos ir prekybos mokykla.
Saint‑Malo miesto istorijos muziejus, tarptautinis tolimojo plaukiojimo jūreivystės muziejus, korsaro namas, korsarų fregata L’Étoile du Roy ir kiti muziejai, dailės galerijos. Du teatrai. Kasmetinis pasaulio šalių folkloro festivalis (vyksta liepą). Jūrų akvariumas (vienas didžiausių Prancūzijoje). Atrakcionų parkas Korsaro labirintas, Pointe de la Varde’o gamtos parkas.
2271
Architektūra
Senamiestis apjuostas siena (15–19 a.), jame – Šv. Vincento katedra (13–17 a., fasadas, 18 a., po II pasaulinio karo rekonstruota). Pilis (14–15 a., rekonstruota 17 a., dabar muziejus), bokštas Solidor (1369–82, dabar muziejus), fortai – Nacionalinis (1689) ir Petit Bé (17 a., abu pagal architekto S. de Vaubano projektus). Šv. Petro katedros fragmentai (10 a.), buvęs Švč. Mergelės Marijos Pergalingosios vienuolynas (1616), Šv. Aarono koplyčia (1621), Šv. Benedikto vienuolyno (1626–1705), Šv. Kryžiaus (1715–1840), Šv. Ideko (pašventinta 1770) bažnyčia.
Saint‑Malo miesto vaizdas ties Bouvet baseinu
2271
Istorija
Ikiistoriniais laikais dabartinio Saint‑Malo vietoje buvo įtvirtinimai, saugantys Rance’o upės žiotis. 6 a. čia įsikūrė velsietis Maclou ar Malo, kuris, tikėtina, tapo pirmuoju greta esančio Aletho (dabar Saint‑Servanas) vyskupu (1144 jo rezidencija perkelta į Saint‑Malo, 1790 vyskupija panaikinta). Viduriniais amžiais Saint‑Malo buvo privačių jūrinių verslų, kartais ir piratavimo centras, siekė nepriklausomybės nuo visų siekiančių jį valdyti (Anglijos ir Prancūzijos karalių, Bretanės kunigaikščių). Dėl Saint‑Malo gyventojų keliamos grėsmės prekybai Lamanšo sąsiauryje 1693 jį nesėkmingai siekė sugriauti Anglijos karinis laivynas.
Iš Saint‑Malo savo keliones rengė čia gyvenę žymūs jūrininkai J. Cartier, B.‑F. de La Bourdonnais, R. Surcoufas, mieste gimė (ir čia palaidotas) žymus rašytojas F. R. de Chateaubriand’as. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją daug Saint‑Malo miestiečių prisidėjo prie kovų su Vendée sukilėliais.
Per 1944 Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje operaciją Saint‑Malo labai sugriautas, vėliau atstatytas senuoju stiliumi, rekonstruojant beveik visus pastatus. 1967 prie Saint‑Malo buvo prijungti Saint‑Servanas ir Paramé.
2271